Dar dažniau klystama bandant atspėti įvairias daržoves ar atskirti mėsą nuo žuvies. Nors vakarienių tamsoje organizatoriai nesiekia būtinai klaidinti svečių, painiavą nulemia žmonių fiziologinės, įgimtos savybės ir, remiantis kasdieniu maisto vartojimu, susiformavę įgūdžiai bei receptorių jautrumas.
Sukuriame intrigą, kai vakarienių dalyviai, ragaudami maisto, žino, jog tai „iki skausmo“ pažįstama, bet jiems sunku įvardinti patiekalą.
„Kuriant vakarienių tamsoje meniu didžiausias dėmesys skiriamas produktų tekstūrai, skoninėms savybėms ir gaminimo būdui – kepta, virta, kepta ant griliaus, virta lėtuoju būdu ar cirkuliatoriuje. Taip sukuriame intrigą, kai vakarienių dalyviai ragaudami maisto žino, jog tai „iki skausmo“ pažįstama, bet jiems sunku įvardinti patiekalą. Taip pat patiekaluose derinami panašias skonines ir tekstūrines savybes turintys produktai, pavyzdžiui, obuolys ir slyva, žuvis ir mėsa“, – pasakoja vakarienių tamsoje Kaune pradininkė Ingrida Gustienė.
Pasak jos, tamsoje kai kurie žmonės sunkiai atskiria žuvį nuo mėsos, brokolį nuo kalafioro, painioja įvairias kruopas – grikius, perlines ar bulgur kruopas.
„Jei valgytojai teisingai atspėja kiaulieną, įvardija ryžius, kaip jie patiekti, jiems žymiai sunkiau pasakyti. Taip pat ryžius maišo su bulgur kruopomis. Tam įtakos turi ir mūsų virtuvės pastangos patiekalus padaryti nenuobodžius ir nekasdienius“, – sako viešbučio „Daugirdas“ restorano savininkė I.Gustienė.
Jos vadovaujama restorano virtuvė vakarienėms tamsoje ruošia atskirą meniu, kuris skiriasi nuo paties restorano. „Ruošiant patiekalus restorano svečiams, daug dėmesio skiriama jų patiekimui, paskutiniams akcentams prieš nešant į salę, nes žmonės visų pirma valgo akimis. Geras patiekalo pateikimas gali lemti, ar patiekalas patiks. Tamsoje svarbiausios tampa skoninės savybės, nes netekus gebėjimo matyti, paaštrėja kiti – skonio pojūčiai“, – sako pašnekovė.
„Vakarienės visiškoje tamsoje yra daugiau spektaklis, kurio dalyviai turi remtis savo juslėmis. Negalėdami matyti, jie gali užuosti ir užčiuopti maistą. Juk kvapas gali labai daug pasakyti. Vis tik, svečiai tamsoje taip pasimeta, jog tai pamiršta, o lytėti maisto apskritai nesame pratę – valgome įrankiais, – pasakoja I.Gustienė. – Jei tarp vakarieniaujančių tamsoje pasitaiko tokių, kurie bando valgyti rankomis, metę įrankius į šoną, jiems atsiveria „lytėjimo matymas“. Šiai informacijai smegenyse susijungus su jau turima, spėjimai apie patiektą maistą būna žymiai tikslesni.“
Yra ir tokių klientų, kurie sugrįžta pavakarieniauti tamsoje, atsiveda draugus, kad ir jie sudalyvautų šiame socialiniame-gurmaniškame eksperimente. Tam, kad jis netaptų rimtu išbandymu, vakarienės organizatoriai prašo, registruojantis būtinai paminėti gyvybiškai svarbias alergijas. „Dine in the Dark“ organizatoriai taip pat atsižvelgia ir į vegetarų bei veganų pageidavimus.
