Kadaise prabangos preke laikyta mėsa šiuolaikinių pirkėjų krepšiuose – dažnas svečias.
Lietuvoje kilogramą mėsos galima įsigyti ir už 4 eurus ar net dar pigiau. Nenuostabu, kad kepsniai, kumpiai dešrelės ir kiti gaminiai tautiečių stalą pasiekia bent kelis kartus per dieną. O štai tvaresnės augalinės alternatyvos verčia sudvejoti – jų kainos 2, o kartais net ir 4 kartus didesnės.
Nišinė rinka, brangūs ingredientai ir siekis mažinti kainas
Nors augalinių gaminių populiarumas ir paklausa sparčiai auga, palyginti su gyvūniniais produktais jie išlieka niša. Naujajai rinkai vis dar trūksta stabilumo ir gamybos apimtys kol kas nedidelės. Neretai koją kišą ir procesų optimizavimo, geresnės infrastruktūros ar technologijų trūkumas, ryškiai atsispindintis kainose.
Augalinės mėsos gamybai ieškoma ingredientų, kurie ne tik gerai atkartotų įprastinės mėsos skonį ir tekstūrą, bet ir būtų gausūs baltymų. Dažnai tai spindulinės pupuolės, žirniai, bulvės, fava pupelės, taip pat avinžirniai, avižos, lubinai, pupos – produktai, savo kaina gerokai lenkiantys pigius gyvūnų pašarus iš kviečių, kukurūzų ar sojų. Pastarieji, beje, taip pat tiktų augalinei mėsai gaminti, tačiau vartotojų sąmonėje yra užsitarnavę nepageidaujamų etiketę, tad inovatyvių gamintojų yra vengiami.
Įdomu, jog augalinės mėsos lyderiai, tokie kaip „Beyond Meat“ ir „Impossible Foods“, mažesnių kainų siekia pardavinėdami daugiausiai šaldytą produkciją. Šis metodas taikomas žinant, kad prekybos centrai produktus šaldikliuose apmokestina mažiau nei išdėliotus šaldytuvuose – pastarieji yra papildomai apdraudžiami dėl didesnės tikimybės sugesti.
Vis dėlto, tyrimai rodo, jog tai mažina alternatyvių gaminių tikimybę papulti į pirkėjų rankas – šalia nešaldytų mėsos gaminių išdėlioti augaliniai produktai perkami kur kas dažniau.
Mėsos kainos paslaptis – subsidijos
Didžiulį augalinių ir gyvūninių produktų kainų skirtumą lemia netolygiai pasiskirstęs žemės ūkio sektorių finansavimas. Globaliu mastu gyvulininkystės ir pieno pramonininkai, taip pat pašarų augintojai susižeria valstybinių subsidijų liūto dalį.
Tai sufleruoja ne ką kitą, o faktą, jog gyvūnus išlaikyti yra brangu: kainuoja fermų priežiūra, gyvūnams skirtas maistas, antibiotikai, vitaminai ir kitos priemonės. Tačiau valstybėms kompensuojant didžiąją dalį išlaidų vartotojai tikrosios kainos taip ir nepajunta – mėsa ir kiti gyvūniniai produktai, lyginant su augaliniais, atrodo pigūs. Finansinę paramą skyrus alternatyviųjų baltymų industrijų vystymui bei daržovių ir vaisių augintojams situacija rinkoje gerokai pasikeistų.
Nors gyvūnų gerovės nepaisymas vartotojų piniginėms yra draugiškas, etiniu aspektu jis kainuoja itin daug.
Didelę įtaką kainoms daro ir gyvūnų laikymo sąlygos. Didėjanti žmonių populiacija bei turtingėjančios visuomenės lemia dar didesnį mėsos, pieno, kiaušinių ir kitų gyvūninių produktų vartojimą, tad gyvūnų gerovė ir industrinių fermų tempai darosi sunkiai suderinami. Gyvūnai tokiose fermose negali patenkinti esminių savo poreikių, patiria baimę, stresą, ką bekalbėti apie fizinius skausmus. Nors gyvūnų gerovės nepaisymas vartotojų piniginėms yra draugiškas, etiniu aspektu jis kainuoja itin daug.
Infliacija augalinėms alternatyvoms daro paslaugą
Šių metų vasario ir birželio mėnesiais nepriklausomas tyrėjas „Questionmark“ kartu su organizacija „ProVeg International“ lygino mėsos gaminių bei augalinių alternatyvų kainas Nyderlandų prekybos centruose. Surinkti duomenys nustebino – nemažai augalinių produktų pigumu pralenkė mėsos gaminius. Labiausiai atpigo augalinis faršas, tapęs net 1,36 Eur/kg pigesniu už tradicinį.
Pokyčių priežastimi įvardijama ženkliai pabrangusi mėsa – dėl pakitusių žaliavų kainų ir infliacijos jos kaina šoktelėjo net 21 proc. O štai augalinių alternatyvų kainos keitėsi nežymiai: išliko panašios ar kilo iki 2 proc.
Panaši situacija pastebėta ir Vokietijoje palyginus pieno bei pieno alternatyvų kainas. Per mažiau nei metus nenugriebtas pienas pabrango 29 centais už litrą, taip viršydamas avižų ir migdolų pieno kainas.
Nors augalinės produktų alternatyvos tebesusiduria su įvairiais plėtros, technologiniais ir kitais iššūkiais, vertinant efektyvumą ir resursų sunaudojimą tai – besikeičiančio pasaulio poreikius atliepiantis maistas. Tikėtina, kad šylantis klimatas ir geopolitinė įtampa sąlygų pigti mėsos produktams nesudarys, tad kainų atotrūkis tarp augalinių produktų ir mėsos gaminių dar labiau trauksis, o alternatyvos populiarės.
Šio straipsnio publikavimas – ne pelno siekiančios organizacijos „Gyvi gali“ projekto „Nori gali“ dalis. Projektas skatina atrasti augalinio maisto naudas bei skonių įvairovę. Visą vasarą dairykitės įdomiausių straipsnių augalinės mitybos temomis!