– Simona, kaip atrodė tavo kelias į veganišką mitybą?
– Aš ilgą laiką gyvenau Londone, didmiestyje, kur gimsta įvairiausios maisto tendencijos, kur galima rasti kuo egzotiškiausių ir įdomiausių maisto produktų iš viso pasaulio. Ten aš pirmą kartą sužinojau ir apie veganizmą. Tačiau tada tik pagalvojau, kad tikriausiai maitintis veganiškai yra labai sunku ir tai yra didžiulis suvaržymas. Tačiau laikui bėgant aš ir vis dėlto pakeičiau savo įprastą mitybą į augalinę mitybą – dabar maitinuosi vien tik augaliniu maistu šiek tiek daugiau nei 2 metus. Tiek pat laiko namuose sau, vyrui ir 3 metų dukrelei gaminu tik augalinį maistą.
Džiaugiuosi, kad turiu palaikantį vyrą. Ir labai stengiuosi, kad jam augalinis maistas būtų skanus, maistingas ir įdomus. Nors vyras, valgydamas ne namuose, vis dar renkasi patiekalus su mėsa ar sūriu, gana dažnai išbando ir veganiškus patiekalus bei apskritai žiūri į augalinį maistą kitaip.
Gana seniai domiuosi sveika gyvensena, vis bandydavau pritaikyti vienus, paskui kitus sveiko gyvenimo būdo principus sau. Tad perėjimas prie augalinės mitybos vyko palaipsniui. Mėsos niekada nemėgau ir apskritai vengdavau parduotuvėse pardavinėjamos dėl jos labai prastos kokybės. Kartais vartodavau jogurtą ir sūrį. Tačiau palaipsniui supratau, kad man nė vieno iš šių produktų nereikia ir visai netrūksta.
Kai mano dukrytei buvo apie 4 mėnesiai, pastebėjau mažus bėrimus ant jos kūnelio ir pagalvojau, kad galbūt tai nuo kokio nors mano suvalgyto maisto jai pasireiškia odos reakcijos. Todėl atsisakiau didžiųjų alergenų: pieno produktų, kiaušinių ir gliuteno. Iš pradžių buvo keista ir atrodė, kad nebus ką valgyti, nes juk pienas ir kiaušiniai yra visur ir iš jų galima paruošti tiek daug įvairių patiekalų. Tačiau po poros mėnesių be pieno produktų ir kiaušinių supratau, kad puikiausiai išgyvenau be tų produktų. Ir tada nusprendžiau prie jų niekada ir nebegrįžti.
-
Į veganinę mitybą pasukusi Laura – apie savijautos pokyčius, mėgstamiausius ingredientus ir stereotipus
-
Dovilės svajonė – skatinti vartoti mažiau gyvūninių produktų: „Turime tiek daug augalinių alternatyvų“
-
Iššūkis „Veganiška savaitė“: lietuviškų patiekalų veganiški variantai. 9 receptai
-
Veganiška mityba gyvenant kaime: sunkiau ar lengviau? Patirtimi dalijasi Ieva
– Kaip jautiesi taip maitindamasi, ką naujo atradai?
– Jaučiuosi gerai, man labai patinka augalinė mityba. Net neįtikėtina, kiek yra įvairiausių produktų, kuriuos veganai valgo, ir kiek daug skanių patiekalų iš jų galima pagaminti. Man labai patinka gaminti veganišką maistą – tiek daug naujų skonių, nebandytų derinių. Ir viskas tikrai labai skanu. Aš niekada taip nemėgau suktis virtuvėje, kaip tapusi vegane. Gaminti maistą man yra malonumas.
Man tapo labai įdomu gaminti ir ragauti naujus patiekalus, eksperimentuoti su visiškai naujais produktais ir skoniais.
Pakeistus įprastą mitybą į augalinę mitybą jaučiausi tikrai puikiai – turiu pakankamai energijos, jaučiausi emociškai daug ramesnė ir laimingesnė. Na, o didžiausias pokytis įvyko mano virtuvėje. Iki tol maisto gaminimas man būdavo tiesiog kasdienis darbas, o kai pradėjau maitintis veganiškai, maisto gaminimas man pradėjo kelti didžiulį džiaugsmą. Man tapo labai įdomu gaminti ir ragauti naujus patiekalus, eksperimentuoti su visiškai naujais produktais ir skoniais. Laukiau kiekvienos dienos, kada vėl gaminsiu. Tai virto į mano didžiulę aistrą ir norą dalintis ir įkvėpti kitus. Todėl įkūriau tinklaraštį @toks.tyras, kurį galima rasti Instagram platformoje.
– Koks tavo mėgstamiausias patiekalas?
– Jei reikėtų išskirti vieną, būtų nelengva. Man labai patinka veganiški desertai. Tačiau patinka ir tradiciniai lietuviški patiekalai, paruošti veganiškai. Na, o paskutinė mūsų visos šeimos manija yra marinuotos morkos, kurios išeina tarsi sūdyta lašiša.
– Ar augalingų patiekalų gaminimas šiais laikais dar gali kelti iššūkių?
– Šiais laikais yra tikrai labai daug įvairiausių alternatyvų įprastiems produktams – pieno produktams, kiaušiniams, mėsai. Visus juos galima rasti parduotuvėse pas mus Lietuvoje. Tačiau daugelį produktų galima pakeisti tiesiog kitais įprastais augaliniais produktais. Pavyzdžiui, kiaušinio pakaitalo nebūtina pirkti parduotuvėje, o tiesiog vietoje kiaušinio naudoti ispaninio šalavijo (chia) ar linų sėklas. Vietoje maltos mėsos panaudoti lęšius arba trintas raudonąsias pupeles.
Tačiau, žinoma, kad man pačiai buvo ir nelengvų momentų, ir dvejonių, ir svyravimų. Nors buvau užtikrinta savo sprendimu maitintis augalingai, artimųjų klausimai bei nepalaikymas, kartais versdavo sudvejoti. Pradžioje labai trūko bendraminčių ir jaučiausi nesuprasta draugų bei artimųjų. Tik vyras palaikė ir drąsino, o paskui, su laiku, nauji žmonės patys atsirado mano gyvenime – jie domėjosi tuo, ką aš darau, klausinėjo, drąsino.
– Ką patartum svarstantiems išbandyti veganinę mitybą ar prie jos pereiti?
Jei bent kiek domina veganizmas, labai rekomenduoju pažiūrėti dokumentinių filmus apie tai.
– Norintiems tapti veganais rekomenduoju internete sekti įkvepiančius žmones, kurie dalinasi veganiškais receptais, praktine informacija apie veganizmą, palaiko ir padrąsina. Taip pat rekomenduoju nebijoti eksperimentuoti virtuvėje ir pasidžiaugti, kad tapus veganais atsiranda tiek daug naujų nebandytų ir neragautų produktų.
Jei bent kiek domina veganizmas, labai rekomenduoju pažiūrėti dokumentinių filmus apie tai. Juose gausu daug informacijos ir jie suteikia motyvacijos. Aš taip pat kartais pažiūriu kokį dokumentinį filmą veganizmo tema ir tai man padeda išlikti ramiai ir tvirtai, tada žinau, kad esu visiškai užtikrinta savo sprendimu. Tokie filmai motyvuoja ir įkvepia. Pavyzdžiui, man patiko filmai „Earthlings“, „Forks over Knives“, „What the Health“, „The Game Changers“.
