Veganiškų picų verslą įkūręs britas: tapus veganu didžiausiu iššūkiu tampa socialinis spaudimas

Apie veganizmą šiandien kalbama daug. Gyvūnų teisių gynėjai tokį gyvenimo būdą laiko vieninteliu etišku, dalis mokslininkų ir medikų aktyviai kalba apie augalinės mitybos naudą sveikatai, tačiau daugelis žmonių į veganizmą numoja ranka – atsisakyti valgymo malonumo jie nenori. Ar tikrai tapus veganu tenka pamiršti skanų maistą ir imti misti vien prėskomis žolėmis? Šią žiemą Vilniuje besilankysiantis verslininkas iš Didžiosios Britanijos Mike'as Hillas užtikrina, kad veganai valgo ne tik salotas. Jo įkurtos įmonės „One Planet Pizza“ gaminamos picos – puikus to įrodymas.
Mike'as Hillas
Mike'as Hillas / Ievos Deltuvaitės nuotr.

– Papasakokite apie save – gyvenimo būdą, kokį verslą esate sukūręs?

– Sukūriau ir vadovauju trims sėkmingiems verslams, tarp jų savo sferoje lyderiaujančiai Klientų stebėjimo ir rinkos tyrimų kompanijai, dirbančiai sveikatos ir sporto sektoriuje, taip pat sėkmingam vegetariškam-veganiškam restoranui.

Pats jau tris dešimtmečius esu veganas, turiu didelę vadybos ir direktoriavimo patirtį, esu dirbęs poilsio, svetingumo ir maitinimo srityse, o neseniai įkūriau pirmą grupinio finansavimo veganišką įmonę – „One Planet Pizza“, gaminančią populiariausias Jungtinėje Karalystėje šaldytas veganiškas picas. Reikiamos lėšos šiam projektui buvo surinktos vos per 3 pirmąsias dienas, šiandien turime 104 investuotojus iš Jungtinės Karalystės, žemyninės Europos ir net Australijos!

– Kaip ir kodėl tapote veganu?

– Kai buvau jaunas, kiek daugiau nei metus maitinausi vegetariškai, bet sulaukęs devyniolikos išvykau studijuoti. Butą dalinausi su vaikinu, kuris jau tuomet buvo veganas, gyvendami kartu, drauge ėmėme ruošti ir maistą. Tuomet aktyviai bėgiojau, man reikėjo treniruotėms tinkamos mitybos. Perskaičiau kelias knygas apie sportą maitinantis veganiškai, keletą kitų tuo laikotarpiu populiarių leidinių aplinkosaugos tema (pvz., „Dieta mažai planetai“) – ieškojau bet kokios informacijos. Galiausiai susidomėjau budizmu, o didžioji knygų šia tema dalis skelbė, kad augalinė dieta yra pati tinkamiausia dvasiniam tobulėjimui. Taigi į krūvą susidėjo daug dalykų, supratau, kad vien tik vegetariška mityba nėra logiška nei etiniu, nei aplinkosauginiu, nei sveikatos aspektu, tapau veganu.

Lyg Sapne Photography nuotr./Mike'as Hillas
Lyg Sapne Photography nuotr./Mike'as Hillas

– Ar toks gyvenimo būdas sudėtingas?

Gyvenant su visavalgiais, jūsų pasirinkimas tapti veganu jiems taip pat yra iššūkis, todėl neretai spaudimas pasidaro didžiulis.

– Prieš 34 metus, kai tapau veganu, buvo tikrai kur kas sudėtingiau, o šiandien pasirinkimas ką valgyti, rengtis, avėti ir t.t. yra milžiniškas – todėl veganu būti tikrai nesunku. Vis dėlto manau, kad svarbiausia ne pasirinkimų gausa, bet informacijos kiekis, padedantis žmonėms pasikeisti: filmai, literatūra (prieš 20 metų viskas atrodė kitaip, tebuvo kelios knygos apie veganizmą, augalinę mitybą – visas jas ir perskaičiau), o kur dar palaikymo grupės, kuriose galima dalintis patirtimis ir patarimais.

Manau didžiausiu iššūkiu išlieka socialinis gyvenimas: šeimos požiūris, draugų spaudimas, kritika ir klausimai. Gyvenant su visavalgiais, jūsų pasirinkimas tapti veganu jiems taip pat yra iššūkis, todėl neretai spaudimas pasidaro didžiulis.

– Ar augalinė mityba ir veganizmas – tas pats?

– Augalinė mityba tėra dieta, ji kitų gyvenimo sričių neliečia. Veganizmas – kur kas daugiau, tai gyvenimo būdas, filosofija, sąmonės būsena. Aš veganas, nes manau, kad svarbu kiek įmanoma sumažinti visų savo gyvenimo sričių daromą neigiamą įtaką aplinkai, gyvūnams ir planetai. Pavyzdžiui, odos pramonė yra neatsiejama nuo mėsos pramonės, viena neegzistuotų be kitos, taigi, jei nepalaikau mėsos verslo, turėčiau atsisakyti ir jo subproduktų.

Tiesa, kad būti absoliučiu veganu moderniame pasaulyje beveik neįmanoma, bet sumažinti gyvūnų kančias ir aplinkai daromą žalą galime kiekvienas. Juolab kad tai naudinga tiek kiekvienam individualiai (sveikiau maitinantis), tiek ir visai žmonijai.

– Turite ne tik restoraną „River Green Cafe“ bet ir įmonę „One Planet Pizza“. Papasakokite apie ją.

– Neseniai, tam kad galėčiau jėgas sutelkti į „One Planet Pizza“ (OPP) pardaviau pastaruosius penkerius metus valdyto restorano akcijas. OPP yra pirmoji šaldytų veganiškų picų kompanija ir pirmoji veganiška grupinio finansavimo kompanija Europoje. Mūsų investuotojai – daugiau nei šimtas veganų, vegetarų ir jiems prijaučiančiųjų. Savo produkciją įvardijame taip: „Tai picos, kurios yra geros žmogui, geros planetai ir geros gyvūnams, su kuriais ta planeta dalijamės.“ Visos mūsų picos pagamintos su įvairiausiais veganiškais sūriais ir veganišku kumpiu, kurį gamina mūsų draugai „Bute Island“. Jos sveikesnės nei įprastos picos, nes tešlai naudojame chia sėklas ir linų sėmenis, be to, visos jos labai skanios!

Turime tikslą per metus tapti šaldytų picų Didžiojoje Britanijoje, o per dvejus metus ir visoje Europoje lyderiais. Norime, kad veganiškos šaldytos picos pasidarytų įprastos ir populiarios. Nors dirbame dar tik dešimt mėnesių, sparčiai judame pirmyn: laimėjome „Vegan Life“ veganiškos picos konkursą ir geriausio veganiško greitojo maisto apdovanojimą.

– Ar sukurti ir išlaikyti veganišką verslą sunkiau nei labiau tradicinius verslus?

– Niekada nelengva sukurti ir valdyti verslą pačiam! Tai visad sunkesnis, daugiau investicijų ir laiko reikalaujantis darbas, nei atrodo iš pradžių. Svarbiausia susikoncentruoti į svarbiausius verslo aspektus, atsakyti sau į klausimą, ar šis verslo modelis pajėgus išlaikyti save ir jus ilgesnėje perspektyvoje.

– Ką svarbiausia apgalvoti kuriant veganišką verslą?

– Dabar svarbiausia galvoti apie konkurenciją, nes veganų rinka vis labiau pildoma tiek mažų veganiškų projektų, tiek ir didelių, augalines alternatyvas gaminančių, įmonių. Taip pat svarbu apgalvoti ir tai, kiek etiškas, „grynai veganiškas“ bus verslas. Tarkime, ar ketinate įdarbinti tik veganus (ir ar tai teisiškai įmanoma), ar tiekėjai bus veganiški verslai ir panašiai. Galiausiai, ar ketinate savo produkciją pardavinėti pats, ar leisti ją perpardavinėti tik augalinio maisto parduotuvėms, o gal tieksite ir didesniems prekybos centrams.

Asmeninio albumo nuotr./Mike'as Hillas
Asmeninio albumo nuotr./Mike'as Hillas

– Kas pasikeitė nuo to laiko, kai įkūrėte savo pirmąjį vegetarišką restoraną?

Žmonės susirūpino savo sveikata, atkreipiamas vis didesnis dėmesys ne tik į gliuteno, bet ir laktozės netoleravimą.

– Manau, pasaulis smarkiai pajudėjo link veganizmo ir vegetarizmo. Vegetarų skaičius Jungtinėje Karalystėje per pastaruosius dešimt metų sumažėjo, bet veganų išaugo net 360 procentų! Žmonės susirūpino savo sveikata, atkreipiamas vis didesnis dėmesys ne tik į gliuteno, bet ir laktozės netoleravimą. Manau, dėl šių priežasčių, veganizmas yra ta sritis, kurioje dabar verta dirbti.

– Kokių verslo principų jūs laikotės?

– OPP pagrindinis tikslas buvo pateikti veganišką, bene populiariausio greitojo maisto – picos, alternatyvą. Daugybei žmonių sunkiausia atsisakyti gyvūninio maisto, nes jie negali gyventi be sūrio, o picos, ko gero, yra populiariausias be sūrio neįsivaizduojamas patiekalas. Mums svarbiausia buvo sukurti kiek įmanoma sveikesnę veganišką alternatyvą. Naudodami augalinį sūrį picoje gerokai sumažinome riebalų kiekį, o į padažą pridėjus chia sėklų, praturtinome ją omega 3 riebalų rūgštimis! Vis dėlto sveikumas yra ne vienintelis svarbus aspektas, mes taip pat siekiame naudoti kuo daugiau vietinės produkcijos, o 2018 mėginsime pagaminti ir ekologišką picą. Be to, suskaičiavome, kad mūsų picų gamyba palieka tik 46 proc. įprastinių picų gamybos išskiriamų šiltnamio dujų, o mūsų pakuotės visiškai suyrančios – rūpinamės aplinka.

– Kokie jūsų ateities planai?

– Šiandien mūsų picų galima įsigyti šešiasdešimtyje Anglijos sveiko maisto parduotuvių, kitų metų gale tikimės išsiplėsti iki 200. Pasiekę šį tikslą svarstysime ar pardavinėti OPP picas ir didžiuosiuose prekybos centruose, ar ne. Ateinančiais metais taip pat mėginsime bendradarbiauti ir su kitomis Europos šalimis – Vokietija ir Baltijos šalys jau išreiškė susidomėjimą mūsų produktu. Kitų metų pradžioje taip pat ketiname išleisti picą be glitimo.

Tolimesnėje ateityje „One Planet Pizza“ norėčiau matyti ir kaip greitojo maisto išsinešimui ir užkandinių tinklą, tačiau čia greičiausiai neapsieisime be frančizių.

– Kokia jūsų nuomonė apie šiandieninę maisto pramonę? Kokių matote trūkumų, o ko smulkūs verslai galėtų pasimokyti?

Geras stilius ir didelės reklamai skiriamos lėšos gali užtikrinti, kad žmonės valgys net ir visišką šlamštą.

– Manau, per didelė maisto pramonės dalis yra susikoncentravusi vien į pelną, o savo produkcijos sveikumui, kokybei neskiria reikiamo dėmesio. Geras stilius ir didelės reklamai skiriamos lėšos gali užtikrinti, kad žmonės valgys net ir visišką šlamštą. Deja, dideli pramonės segmentai yra ir visiškai atsiskyrę nuo tiekėjų, jiems nesvarbu, kaip jų naudojami ingredientai buvo pagaminti, kiek žalos aplinkai ar gyvūnams jie galėjo sukelti.

Maži etiški verslai, greičiau nei didieji, gali priimti novatoriškus, laiką atitinkančius sprendimus ir užtikrinti, kad jie bus naudingi žmonių sveikatai, gyvūnams ir planetai.

– Ką manote apie didžiąsias bendroves, investuojančias į veganiškus produktus?

– Klausimas keblus, nes, nors malonu matyti, kad dideli ir populiarūs prekės ženklai (pvz., „Ben and Jerrys“) gamina veganiškus produktus, pirkdami jų produkciją palaikote bendrovę, remiančią pieno pramonę. Vis dėlto, jei nuėję į vištienos restoraną užsisakysite iš veganiško jų meniu, tai paskatins juos gaminti daugiau veganiškų ir mažiau mėsiškų patiekalų.

Aš, turėdamas pasirinkimą, mieliau rinksiuosi 100 procentų veganišką kompaniją, bet tai ne visada įmanoma. Pirkdamas veganiškus produktus iš neveganiškų gamintojų bent jau keliu tokių produktų paklausą ir skatinu pasiūlą.

– Kokia ateitis laukia veganizmo?

– Neseniai Anglijoje išleistas filmas pavadintas „Carnage“. Tai šaržuota dokumentika apie pasaulį po trisdešimties metų, kai visi žmonės taps veganais ir žvelgdami į praeitį bus šokiruoti to, ką šiandien mes darome gyvūnams. Filmas šaunus, puikiai atskleidžiantis, kaip pasaulis galėtų atrodyti po tokio didelio pasikeitimo. Nemanau, kad pasaulinis veganizmas po dešimtmečio taps realybe, bet vis dėlto palaipsniui, manau, pasieksime ir tokio sąmoningumo. O jei ne, pokyčiams link tvaresnės mitybos mus pastūmės ekonominiai ir klimatiniai išbandymai.

– Ką veiksite Vilniuje?

– Vilniuje buvau visai neseniai, vaikštinėjau, grožėjausi miestu. Dabar atvykstu su užduotimi – veganų festivalyje „VegfestLT“ skaitysiu paskaitą „Kaip įkurti ir vystyti veganišką verslą“ – ji, tikiuosi, bus naudinga visiems, ne tik veganams. Po paskaitos nemokamai verslo klausimais konsultuosiu visus norinčius.

– Ką pasakytumėte žmonėms, kurie mano, jog niekada nebus veganai?

– Niekada nesakykite niekada! Kartais šiek tiek užtrunka, kol suvokiame tiesą apie maistą, kurį valgėme, kol suprantame, kad žiniasklaidos ir net sveikatos ir mitybos specialistų mums suteikta informacija gali būti klaidinga. Žmogaus sąmoningumas kinta visą gyvenimą, todėl linkiu visada būti atviriems naujoms idėjoms.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų