Terminą „veganas“ pirmą kartą 1944 m. pavartojo Veganų draugijos įkūrėjas anglas Donaldas Watsonas, norėdamas nuo vegetarų atskirti ne tik mėsos, bet ir kitų gyvūninių produktų (žuvies ir jūros gėrybių, pieno produktų, kiaušinių, medaus) nevartojančius žmones.
Dar po kelerių metų kitas šios organizacijos narys Leslie‘s Crossas apibrėžė pagrindinį veganizmo principą: „...išvaduoti gyvūnus nuo išnaudojimo žmonių reikmėms.“ Veganizmas – ne vien dieta, bet ir gyvenimo būdas. Veganai atsisako ir nekaltai atrodančio apsilankymo jūrų muziejuje, jodinėjimo, cirkų, zoologijos sodų ir delfinariumų lankymo, nenaudoja su gyvūnais išbandytos kosmetikos, parfumerijos, buitinės chemijos, vengia vilnonių, odinių, kailinių drabužių ir aksesuarų (išskyrus atvejus, kai norima sudėvėti seniau įsigytus daiktus).
Veganiškų produktų rasti vis lengviau
Iš pradžių bus šiek tiek nepatogumų, tačiau vos pradėję pamatysite, kad tai nėra taip sudėtinga, kaip atrodo.
Pirmasis žingsnis veganizmo link yra mitybos pakeitimas. Daug kam tai gali atrodyti drastiška, mat tenka atsisakyti didžiulės dalies iki tol vartotų produktų, reikia atsakingiau planuoti, būna sudėtingiau pavalgyti maitinimo įstaigose. „Iš pradžių bus šiek tiek nepatogumų, tačiau vos pradėję pamatysite, kad tai nėra taip sudėtinga, kaip atrodo“, – tikina renginių veganams „Vegfest LT“ organizatorė Ventė Viteikaitė, veganiškai gyvenanti jau daugiau nei penkerius metus. Pasak jos, prekybos centruose veganiškų produktų sparčiai daugėja, o maitinimosi įstaigos į šią augančią grupę taip pat jau atkreipė dėmesį.
„Dar prieš keletą metų sojos pienas buvo egzotika, o šiandien jo galima įsigyti net kaimo parduotuvėje“, – sako V.Viteikaitė. Anot jos, nors didžioji dalis prekybos centruose siūlomų produktų – importuoti, jau ir vietiniai gamintojai ima domėtis, ką galėtų pasiūlyti veganams.
Sparčiai vejamės Rytų Europos veganų rojumi laikomą Varšuvą ir gali būti, kad ją pralenksime.
Maitinimo įstaigos į valgiaraštį įtraukia vis įmantresnių veganams tinkamų patiekalų, o kai kurios netgi turi atskirus valgiaraščius veganams. Negana to, atsiranda ir vis daugiau vien veganišką maistą siūlančių vietų. „Vilniuje veikia net kelios veganiško maisto užkandinės, prieš Naujuosius metus atsidarė aukštos klasės augalinis restoranas, o kovą duris atvers pirmoji Lietuvoje veganiška picerija. Taip pat turime vienintelę veganiško maisto parduotuvę Baltijos šalyse. Sparčiai vejamės Rytų Europos veganų rojumi laikomą Varšuvą ir gali būti, kad ją pralenksime“, – viliasi V.Viteikaitė.
Kulinariniai atradimai virtuvėje
Sveikos augalinės dietos pagrindą sudaro grūdinės bei ankštinės kultūros, daržovės, vaisiai, riešutai, sėklos, grybai, o didelė prieskonių įvairovė suteikia galimybę kaskart išgauti vis kitokį skonį. „Daug kas sako, kad tapę veganais ėmė valgyti kur kas skaniau ir įvairiau nei iki tol, atrado gaminimo džiaugsmą ir daugybę produktų, apie kuriuos iki tol net nebuvo girdėję“, – teigia veganams skirtų renginių organizatorė.
Pradedančiuosius ji ragina receptų ieškoti internete – jame galima rasti nuo paprastučių iki išties sudėtingų. Tiesa, pati V.Viteikaitė teigia buities neapsisunkinanti ir labiausiai mėgstanti gaminti vadinamuosius vieno puodo patiekalus iš kuo mažiau sudedamųjų dalių – net makaronus verda iškart kartu su padažu. „Įmantresnius patiekalus gaminu tik šventėms“, – prisipažįsta ji.
Gauti įkvėpimo galima ir prisijungus prie socialiniame tinkle „Facebook“ suburtos grupės „Lietuvos veganai“ – tai didžiausia šalies veganų platforma internete, šiuo metu vienijanti daugiau nei 16 000 narių. Kaip pagaminti veganiškus cepelinus, kur pigiausias augalinis pienas, kuo nustebinti visavalgius svečius ar kur rasti veganišką maistą siūlantį vaikų darželį – tai tik keletas temų, kuriomis diskutuojama grupėje.
Nauda sveikatai
Nors veganiškas gyvenimo būdas neatsiejamas nuo etikos, didelė veganų dalis jį pasirinko ir dėl sveikatos. Garsiai kalbėti apie tai, kad gyvūniniai produktai nėra tokie nekalti, kaip buvo manyta, pradėta visai neseniai – užpernai Pasaulio sveikatos organizacija mėsą oficialiai priskyrė pirmajai kancerogenų grupei – jai priklauso ir tabako gaminiai, asbestas bei radioaktyviosios medžiagos. Vis dėlto jau ir anksčiau gydytojai atkreipė dėmesį į gyvūninių produktų žalą sveikatai, pavyzdžiui, amerikietis Colinas Campbellas dar prieš trisdešimt metų atliko didelės apimties tyrimą ir gyvūninių produktų vartojimą susiejo su vėžiniais susirgimais – šio tyrimo rezultatai aprašyti ir lietuvių kalba išleistoje knygoje „Natūralus būdas išvengti ligų“.
Dar anksčiau Britų medikų asociacija užfiksavo mitybos ir sveikatos ryšį, 1986-ųjų metų pranešime rašoma taip: „Tarp vegetarų nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų, aukšto kraujospūdžio, žarnyno sutrikimų, vėžinių susirgimų ir inkstų akmenų atvejai kur kas retesni. Vegetarų kraujyje mažiau cholesterolio.“ Pranešime taip pat rašoma, kad atsisakius mėsos cholesterolio kiekis kraujyje normalizuojasi, be to atskleidžiama ne tik prevencinė augalinės mitybos nauda, bet ir potencialas sustabdyti įsisenėjusias ligas.
Priežasčių rinktis veganizmą – daug
Paklausta, kodėl pati tapo vegane, V.Viteikaitė, be etinių bei sveikatos priežasčių, mini ir ekologiją. „Sunku patikėti, bet gyvulininkystės daroma žala gamtai yra didesnė nei visų automobilių ir fabrikų kartu sudėjus“, – aiškina mergina. Dėl ganyklų ir pašarų auginimui sparčiai kertami miškai, iš savo natūralių gyvenviečių išstumiamos ištisos laukinių gyvūnų rūšys.
Be to mėsinių gyvūnų kiekis toks didelis, kad jų išskiriamos metano dujos gerokai prisideda prie šiltnamio efekto – viena metano molekulė per penkis metus atmosferoje sulaiko 100 kartų daugiau šilumos nei anglies dioksidas. Nors natūralūs gamtiniai procesai šias dujas išsklaido, šiandien jų išskiriama kur kas daugiau, nei atmosfera pajėgi pašalinti. Kita itin opi gyvulininkystės keliama problema – geriamojo vandens švaistymas ir tarša. Milžiniški jo kiekiai sunaudojami girdymui ir pašarų auginimui, o gyvulių išmatos neretai iš talpyklų patenka į aplinką, vietinius vandens (tarp jų – ir geriamojo) šaltinius. Jei vietoje pašarų gyvūnams būtų auginamas maistas žmonėms, būtų išspręsta pasaulinė bado problema.
Vasarą laukia ypatingas renginys
„Priežasčių rinktis veganizmą – daug“, – aiškina V.Viteikaitė. Pasak jos, mintis organizuoti „vegfestą“ gimė būtent dėl noro su šiuo gyvenimo būdu supažindinti kuo daugiau žmonių, parodyti, kad taip gyventi nėra sudėtinga.
Pirmasis „Vegfest LT“ renginys, surengtas praėjusį rudenį, sulaukė didžiulio susidomėjimo ir įrodė, kad lietuviai jau pasiruošę naujovėms. Gruodį buvo surengtas kalėdinis renginys, o šiuo metu ruošiamasi trečiajam „Vegfest LT“ ciklo renginiui – vasaros festivaliui atvirame ore. „Tai bus didžiausias iš visų iki šiol vykusių renginių, bus įvairių staigmenų“, – žadėjo organizatorė. Nors iki renginio – dar keli mėnesiai, šiuo metu – pats darbų įkarštis.
„Vegfesto“ idėją atsivežiau iš užsienio – veganų festivaliai ir mugės pasaulyje organizuojami jau daugiau nei trisdešimt metų, – pasakoja V. Viteikaitė. – Pirmieji du renginiai parodė, jog susidomėjimas – milžiniškas: salės buvo sausakimšos, o prekės nušluotos per keletą valandų.“
Šių metų renginiui pasirinkta didesnė erdvė – renginys vyks sostinės VCUP prekybos ir pramogų centro penkto aukšto terasoje birželio 10 d. nuo 10 iki 18 val. Įėjimas į renginį nemokamas.
Skirtas ne tik veganams
Renginyje veiks veganiškų produktų mugė, paskaitos, maisto gaminimo pamokos, filmų peržiūros, bus įrengta vaikų zona. Savo veiklą renginyje pristatys Lietuvoje veikiančios gyvūnų teisių organizacijos, o veganiškos užkandinės bei restoranai savaitę iki renginio taikys nemažas nuolaidas.
Vasaros mugėje dalyvaus kaip niekad daug svečių iš užsienio: Latvijos, Estijos, Lenkijos, Italijos, Švedijos. Lankytojai galės paskanauti veganiškų užkandžių, karštųjų patiekalų, desertų ir gėrimų, paragauti įvairių mėsos ir pieno produktų pakaitalų, įsigyti ekologiškų prekių, kosmetikos, literatūros apie sveiką gyvenseną ir augalinę mitybą, receptų knygų, papuošalų, aksesuarų, veganų atributikos, prekių vaikams, specializuotos virtuvės įrangos. „Renginyje laukiami ne tik veganai, bet ir visi, kuriems rūpi jų ir jų šeimos sveikata, ekologija, ir visi, kuriems patinka išbandyti naujoves“, – kvietė V.Viteikaitė.
