Atėjusieji į renginį galės paskanauti veganiškų užkandžių, karštųjų patiekalų, desertų ir gėrimų, įsigyti įvairių pusgaminių, mėsos ir pieno produktų pakaitalų, sveiko, ekologiško maisto, natūralios kosmetikos ir švaros priemonių, knygų, papuošalų, aksesuarų, prekių namams, „Zero Waste“ (gyvenimui be atliekų skirtų) reikmenų.
„Tai – puiki proga įsigyti originalių, tvarių dovanų“, – teigė mugės organizatorė, renginių agentūros „Gera gyventi“ įkūrėja ir vadovė Ventė Viteikaitė. Pasak jos, renginyje prekiaus patys gamintojai ar tiesioginiai atstovai, bus taikomos ir įvairios nuolaidos, akcijos, vykdomos loterijos ir t.t. „Į „Vegfest LT“ renginius daug kas ateina dėl geresnių kainų“, – neslėpė pašnekovė.
„Vegfest LT“ renginiai į Lietuvą atkeliavo iš Jungtinės Karalystės ir vyksta nuo 2016 m. Tais metais buvo surengta ir pirmoji kalėdinė mugė.
-
Griežtesni reikalavimai augalinio maisto gamybai ir ženklinimui: kaip tai vertina veganai?
-
Dažniausiai netoleruojami maisto produktai: ką išduoda organizmo siunčiami signalai?
-
Ieškantiems augalinio maisto restoranuose – rekomendacijos vienoje platformoje
-
5 Vilniaus kavinės-kišenės: vietos nedaug, bet geros nuotaikos su kaupu
Į renginį pakviesti dalyviai iš visos Lietuvos bei kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos, taip pat Švedijos ir Nyderlandų. „Per pandemiją keliauti buvo sudėtinga, tad renginiuose sulaukdavome vos vieno kito svečio iš užsienio, o dabar galime vėl jų nesunkiai pasikviesti. Žinau, kad mugėje turėsime ne tik dalyvių, bet ir lankytojų iš užsienio. Pvz., Latvijoje nustojus organizuoti renginius veganams, jie noriai atvažiuoja į festivalius ir muges Lietuvoje“, – pasakojo V.Viteikaitė.
Nors „Vegfest LT“ labiausiai žinomas kaip augalinio maisto renginys, kalėdinėje mugėje prekybininkai maistu sudaro tik apie pusę visų dalyvių. „Turėsime kosmetikos, kūno priežiūros priemonių, knygų, papuošalų, aksesuarų, drabužių, namų dekoro elementų, pvz., sojos vaško žvakių, taip pat bus net keli dalyviai, siūlysiantys „Zero Waste“ prekių – gertuvių, termosų, įvairių indų, daugkartinių maišelių pirkiniams ir t. t.“, – vardijo organizatorė. Norinčiųjų dalyvauti mugėje visuomet būna daugiau, negu vietų, tad dalyviai atrenkami itin kruopščiai.
Didžioji dalis dalyvių – nedideli ir vidutiniai verslai, tiesa, renginiu pamažu ima domėtis ir stambesnės įmonės.
Veganizmo judėjimas gimė 1944 m. Jungtinėje Karalystėje, Birmingamo mieste, kai nuo itin populiarios Vegetarų bendrijos atsiskyrė Veganų bendrija. Jos kūrėjas Donaldas Watsonas manė, jog būti vegetaru nepakanka – didelių kančių gyvūnams sukelia ne tik mėsos, bet ir pieno bei kiaušinių pramonė.
Veganai įsitikinę, kad nedera išnaudoti kitų gyvų būtybių savo reikmėms, todėl nevartoja mėsos, žuvies, jūrų gėrybių, pieno produktų, kiaušinių, netgi medaus, vengia gyvūninės kilmės priedų turinčios ar su gyvūnais išbandytos kosmetikos, atsisako kailio, odos, vilnos, šilko gaminių, pramogų su gyvūnais, tokių kaip jodinėjimas, važinėjimas kinkiniais, cirkas.
Pasaulyje veganizmas labiausiai išplitęs savo tėvynėje Anglijoje, taip pat Vokietijoje, Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse, JAV, Kanadoje, Australijoje, Tailande. Vienu iš veganizmo centrų pasaulyje yra Izraelis, kur veganais save laiko daugiau nei 10 proc. gyventojų.
Pagal apklausas, Lietuvoje veganai ir vegetarai sudaro apie 2 proc. gyventojų. Didžiausia šalyje veganų platforma šalyje – feisbuko grupė „Lietuvos veganai“ šiuo metu jungia 37 tūkst. narių. Be veganizmo, populiarėja ir kitas judėjimas – fleksitarizmas. Fleksitarai – tai žmonės, daugiausiai besimaitinantys augaliniu maistu, tačiau panorę savęs neriboja ir kartais suvalgo ir mėsos ar kitų gyvūninės kilmės produktų.
Renginys prekybos centre „Panorama“ šeštadienį vyks nuo 10 iki 20 val., o sekmadienį – nuo 10 iki 18 val. Įėjimas nemokamas.
