Neteisinga būtų teigti, jog Lietuvoje užauginti maisto produktai yra sveikesni ar ekologiškesni nei atvežtiniai. Tačiau nenuginčijamas faktas yra tas, kad juos transportuojant buvo sunaudota mažiau kuro, dėl trumpesnio kelio iki pirkėjo jie nebuvo papildomai purškiami chemikalais, vietiniai produktai pakuojami paprasčiau, be to, Lietuvoje neauginamos GMO kultūros.
Vietinis maistas – tai produktas, kuris gaminamas vietoje ar regione; parduodamas kuo arčiau vartotojų, t. y. pardavimo vieta yra artimiausia vieta, iki kurios vartotojas gali nuvykti (atstumas nuo 1 iki 50 km); parduodamas vietos mažmeninėje parduotuvėje arba lauko turgavietėje pagal vietos sutartį; vartotojams siūlomas dėl vienos ar kelių išskirtinių savybių, pavyzdžiui, skonio, šviežumo, labai geros kokybės, kultūrinės motyvacijos, vietos tradicijų, gaminimo tik toje vietovėje, gyvūnų gerovės, nekenkimo aplinkai, sveikatos aspektų ar tvarios gamybos; susijęs su vietinio maisto sistema.
Taip pat skaitykite: Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: koks maistas tinkamiausias lietuvio skrandžiui?
Ruduo – tinkamiausias metas valgyti kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių, o siekis maitintis vietiniais produktais turėtų tapti kiekvieno, norinčio gyventi ekologiškai, tikslu.
Ruduo – tinkamiausias metas valgyti kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių, o siekis maitintis vietiniais produktais turėtų tapti kiekvieno, norinčio gyventi ekologiškai, tikslu. Valgydami vietinius produktus geriau pažinsite savo regiono tradicijas, geriau suprasite maisto tiekimo grandinę, vartosite kokybiškesnius produktus ir svarbiausia – tapsite sąmoningesnis, pajusite gyvybę, kuri mus supa.
4 paprasti žingsniai vartoti daugiau vietinių produktų:
1. Pasaulyje sveikiausiais pripažinti maisto produktai auga ir Lietuvoje. JAV mitybos specialisto Jonny Bowdeno sudarytame sveikiausių produktų pasaulyje dešimtuke pirmosiose vietose – burokėliai ir kopūstai. Pasak amerikiečio, burokėliai itin dosnūs folatų, didžiausiu vėžio priešu laikomų druskų, bei antioksidantų, organizmui žalingus laisvuosius radikalus surišančių medžiagų. O kopūstai taip gerai įvertinti dėl didelės sulforafano (cheminė medžiaga, skatinanti su vėžinių ląstelių dauginimusi kovojančių enzimų gamybą) koncentracijos. Dešimtuke rasime ir kitas Lietuvoje augančias daržoves: slyvas (6), mėlynes (10), moliūgus bei moliūgų sėklas (7).2. Didinkite vietinių maisto produktų kiekį. Kiekvieną kartą apsipirkdami, rinkitės kaip įmanoma daugiau vietinių produktų. Pavyzdžiui, jei anksčiau pirkote apie 10 proc. vietinių produktų, dabar rinkitės 20 proc., vėliau 30 proc. ir daugiau.
3. Prekes įsigykite ūkiuose, turgeliuose ar mažose krautuvėlėse. Pastaruoju metu sparčiai auga skaičius mažų parduotuvėlių, kuriose pardavėjas mielai pasakoja apie šviežius dienos produktus, pasidalina įspūdžiais apie gamintoją ir net pasiūlo paragauti. Dauguma pirkėjų džiaugiasi galėdami prisidėti prie vietinių ūkininkų gerovės, o ne didinti prekybos monopolistų pelną. Dėl šių ir kitų priežasčių pasivaikščiojimas po turgelį ar apsipirkimas krautuvėlėse tampa kur kas mielesniu laiko praleidimu nei skubotas apsipirkimas prekybos centre.
4. Pasigaminkite patys. Daugelį pramoniniu būdu gaminamų produktų galima pasigaminti ir namuose. Pavyzdžiui, naminis majonezas, naminė duona, pomidorų padažas ar gėrimai gali tapti ne tik sveikesniu šeimos pasirinkimu, bet ir jūsų firminiu patiekalu.
Taip pat skaitykite: Kam pirkti, jei galite pasigaminti (jogurtas, majonezas, varškė, sviestas)
Šie nedideli elgsenos pokyčiai neturės didelės įtakos jūsų gyvenimo kokybei, o poveikis aplinkai bus milžiniškas. Daugiau vertingų ekorekomendacijų rasite čia.