Alaus naujoves diktuoja ne vien tik gamintojai, bet ir besikeičiančios rinkos taisyklės, nauji žmonių poreikiai, gyvenimo būdo pasikeitimai. Geriausias to pavyzdys – nealkoholinis alus. Per pastaruosius metus nealkoholinio alaus rinka išaugo kelis kartus.
TAIP PAT SKAITYKITE: Nuo salyklo iki vaišių stalo: protėvių išsaugotos alaus gamybos tradicijos ir taisyklės
Dar visai neseniai negalėjome pagaminti nealkoholinio alaus atlikdami tuos pačius procesus, kaip ir alkoholinio gamyboje, o dabar galime. Tai nulėmė naujos žinios ir bandymai“, – sako „Vilkmergės“ alaus someljė Vidmantas Čičelis.
Aludariai stebi, kaip jų sukurtas alaus rūšis ir skonius priima žmonės. Pavyzdžiui „Vilkmergės“ aludariai stengiasi kiekvienam metų sezonui išvirti naujo skonio alų. Kiekvienas jų – eksperimentas. Vienos rūšys sulaukia didžiulio susidomėjimo, kitos – ne tiek. Taip yra ir su pasaulinėje alaus rinkoje vyraujančiomis tendencijomis, visos šiuo metu populiariausios alaus rūšys kadaise buvo tik noras sukurti ką nors naujo“, – kalbėjo alaus someljė.
Net tuomet, kai atrodo, kad jau dviratis išrastas ir sugalvoti ką nors nauja – neįmanoma misija, užtenka tiesiog atsigręžti į praeitį. Vienas tokių pavyzdžių – IPA. Ši alaus rūšis pasižymi savo kartumu, nes reikėjo surasti būdą transportuoti alų ilgus mėnesius jam nesurūgstant. Todėl šio alaus recepte stipriai išaugo natūralaus konservanto, apynių, kiekis. Per pastaruosius 10 metų IPA tapo ypač populiaria alaus rūšimi.
Kasmet pasigirsta kalbų, kad sukurti ką nors naujo arba prikelti ką seno jau nebepavyks. Tačiau kartais nereikia revoliucijų, užtenka vos kelių pakeitimų ir gimsta nauja alaus rūšis. Taip buvo ir su NEIPA (New England IPA) alumi, kurio pagrindinės savybės – ne tiek kartumas, kiek vaisiniai skoniai ir aromatai, ir su BRUT IPA – neįprastai sausu alumi. Visuomet atsiranda, kas sugalvoja ką nors naujo, kas stebina ir paplinta po visą pasaulį“, – mintimis dalijosi V.Čičelis.
„Aktualiausias tendencijas pasaulyje diktuoja JAV – ten atsiranda daugiausia skonių, jie greičiau prigyja, išpopuliarėja ir tik vėliau atkeliauja į kitas šalis“, – sakė pašnekovas. Pavyzdžiui, vis populiarėjantis rūgštus alus, gimęs Belgijoje, buvo išpopuliarintas būtent amerikiečių.
Dviejų rūšių riboto leidimo rūgštų alų išleido ir „Vilkmergės“ alaus darykla – praėjusiais metais jis buvo pristatytas Vilniaus alaus festivalyje (VAF). Šiam alui išvirti aludariai panaudojo Brettanomyces, kitaip sakant, laukines mieles.
Dar viena įdomi naujovė – vadinamasis Glitter alus, kuris savo spalva ir žvilgesniu atrodo lyg sumaišytas su aukso dulkėmis. Šis alus, kai kurių vadinamas vienaragiu, taip pat buvo sukurtas JAV. Tačiau čia nėra jokio magijos, o tik cukrus ir perlamutriniai pigmentai.
O kaip į besikeičiančias tendencijas reaguoja patys aludariai? „Ir su džiaugsmu, ir su galvos skausmu. Pasakykite virtuvės šefui, kad jam reikės kasdien sugalvoti po naują patiekalą – iš pradžių jam bus įdomu, jis remsis patirtimi, laiko patikrintais receptais, kolegų kūriniais, tačiau laikui bėgant tai greičiausiai taps galvos skausmu. Panašiai ir aludariams. Kol kas viskas juda ne per greit, tai įdomu ir net džiugina“, – sakė „Vilkmergės“ alaus someljė V.Čičelis.
Jo teigimu, šiandien galima tik pasidžiaugti, kad pasaulinės tendencijos vis greičiau pasiekia ir Lietuvą – čia naujausi skoniai pristatomi praėjus maždaug pusmečiui ar metams nuo tada, kai užkariauja užsienio rinką. „Tokiai nedidelei šaliai – tai puiki žinia“, – sakė jis.
