„Šių metų renginys – didesnis, nei ankstesniaisiais metais: bus ir daugiau dalyvių, ir programa – žymiai platesnė“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas renginio iniciatorius, Užupyje įsikūrusios suvenyrų parduotuvės „Baltic Shamans“ savininkas Martynas Moška.
Prie jo šiemet prisijungė ir renginių agentūros „Gera gyventi“ įkūrėja Ventė Viteikaitė. „Pernai apsilankiau festivalyje kaip lankytoja, jo atmosfera sužavėjo, o kai susipažinome su Martynu, greitai pajutome, kad mūsų vertybės sutampa. Netrukus gavau pakvietimą prisijungti prie festivalio“, – pasakojo ji.
Pasak Martyno, festivalio tikslas – populiarinti ir šį skanų bei sveiką gėrimą, ir pramogas be alkoholio.
-
Strelkabelka receptas: kaip namuose pasigaminti populiarėjančios kombučos
-
Susipažinkite: maži, veržlūs maisto prekių ženklai kartais nė neatpažįstami kaip lietuviški
-
20 Martyno metų Londone: uždirbo iš žinių apie vyną, patarinėjo Holivudo žvaigždėms, bet viską metė
-
Muziejų ir kavinių draugystės Vilniuje: 5 vietos, kur verta užsukti
Kombučia – fermentuota arbata, gaminama iš vadinamojo arbatos grybo (iš tiesų tai – simbiozinė mielių ir acto rūgšties bakterijų kolonija). Į cukrumi arba medumi pasaldintą arbatą panardintas grybas ją perdirba – pagamina saldžiarūgštį lengvai gazuotą gaivinantį gėrimą, kuris pasižymi ne tik puikiu skoniu, bet ir, kaip teigiama, gydomosiomis savybėmis.
Gėrimas žinomas tūkstančius metų
Manoma, kad pirmieji kombučią gaminti ir vartoti pradėjo kinai. Istoriniuose šaltiniuose ji pirmą kartą paminėta 221 m. prieš mūsų erą – ją, anot vieno išlikusio dokumento, labai mėgo Kinijos imperatorius Ši Huangdi. Kitame, 441 m. datuojamame dokumente, minimas Japonijos imperatorius Ingijo. Pasakojama, kad jis sirgęs sunkia gastrito forma ir jokie vaistai negelbėję. Ilgus metus kentėjusį valdovą išgydyti pavyko garsiam Korėjos gydytojui Kombu, kuris tam naudojęs gėrimą, kuris iki tol šalyje nebuvo žinomas. Būtent iš šio gydytojo vardo kildinamas kombučios pavadinimas – išvertus iš japonų kalbos jis reiškia „Kombu arbatą“.
Daugelis prisimena, jog mamos, tetos ar močiutės namuose laikydavo trilitrinius stiklainius su plaukiojančiu grybu.
Iš Rytų kombučia pasiekė Rusiją ir Rytų, o vėliau – ir Vakarų Europą. „Tarybiniais laikais kombučia buvo ypač populiari, tiesa, jos pavadinimą tuomet mažai kas žinojo, dažniausiai vadino tiesiog arbatos gira. Daugelis prisimena, jog mamos, tetos ar močiutės namuose laikydavo trilitrinius stiklainius su plaukiojančiu grybu“, – pasakojo M.Moška. Kombučią tuomet gamino ir jo šeima, tačiau jos vaikinas gerti nemėgo – skystyje plaukiojantis medūzą primenantis darinys atrodė labai nepatraukliai. Gėrimu susižavėjo gerokai vėliau, kai juo po daug metų pavaišino draugas – ir nuo to karto pats ją gamina bei vartoja kiekvieną dieną.
Įdomu, kad nors kombučią atrado azijiečiai, pirmieji ją pramoniniu būdu gaminti pradėjo amerikiečiai. Dabar tai – viena sparčiausiai augančių maisto pramonės šakų pasaulyje. „Neperdėsiu sakydamas, kad ji išgyvena renesansą – ima iš rinkos pamažu stumti ne tik alkoholinius gėrimus, bet ir įvairius limonadus“, – aiškino Martynas.
Gausu vietinių gamintojų
Kombučios daryklų koncentracija Lietuvoje yra viena tankiausių Europoje.
Lietuvoje pirmosios kombučios daryklos buvo atidarytos prieš maždaug aštuonerius metus, o dabar jų iš viso veikia jau 15. Pasak organizatorių, kombučios daryklų koncentracija Lietuvoje yra viena tankiausių Europoje. „Tiesa, mūsų rinka nėra tokia didelė, tad didžioji dalis pagamintos kombučios eksportuojama“, – teigė M.Moška. Beje, jam priklausančioje „Baltic Shamans“ parduotuvėje galima įsigyti net dešimties gamintojų kombučios.
Pasaulyje kombučios festivaliai yra rengiami jau kurį laiką, tačiau organizuojamas Lietuvoje kol kas yra vienintelis Baltijos šalyse. „Kai jį organizavau pirmą kartą, didelių lūkesčių neturėjau, tačiau pasisekė taip gerai, kad iškart nutariau, jog turi tapti kasmetiniu“, – renginio gimimo istoriją prisiminė organizatorius.
Pirmajame festivalyje per dvi dienas apsilankė daugiau nei 3 tūkst., o antrajame – daugiau nei 5 tūkst. žmonių. „Jei oras bus geras, šiemet jų laukiame dar daugiau“, – vylėsi V.Viteikaitė.
Festivalis organizuojamas savaitės viduryje, nes anot pašnekovų, savaitgaliais Vilnius ištuštėja, o darbo dienomis žmonėms trūksta ką veikti.
Laukia visas spektras veiklų ir pramogų
Renginyje vyksiančioje mugėje bus galima paragauti ir įsigyti daugiau nei pusšimčio rūšių kombučios – gamintos naudojant juodąją, žaliąją arbatą, gaurometį, cukrų, medų, taip pat vadinamosios dviejų fermentacijų kombučios su įvairiais priedais, ar kombučios giminaičio – vandens kefyro. „Kiekvienas kombučeris naudoja skirtingas žaliavas ir skirtingai gamina. Kaip kiekviena šeimininkė tą patį patiekalą pagamina kitaip, taip ir kiekvieno kombučerio gėrimai skiriasi”, – paaiškino Martynas.
Norint išvengti perteklinio plastiko naudojimo, organizatoriai lankytojus kviečia į renginį atsinešti savo puodelius ar stiklines, o juos pamiršusieji prie įėjimo į renginį palikę 1 euro užstatą, galės pasiskolinti daugkartines „CupCup“ taures.
Nors kombučios įsigyti galima kone kiekvienoje didesnėje maisto prekių parduotuvėje, įdomu ir jos pasigaminti patiems. Todėl besidomintieji bus laukiami renginio metu vyksiančioje edukacinėje programoje. Antradienį 17 val. paskaitą „Pirmoji ir antroji fermentacija“ skaitys kombučios daryklos „Kambo Kombucha“ įkūrėjas Giedrius Lipinskas, o trečiadienį 17 val. paskaitą „Medaus kombučios gamyba“ – M.Moška.
Renginyje bus galima įsigyti ir kombučiai gaminti reikalingo grybo. Vakare lankytojai galės pasiklausyti gyvos muzikos pasirodymų, įsigyti įvairių užkandžių, karštųjų patiekalų, desertų – kombučia puikiai dera prie paties įvairiausio maisto. Beje, renginyje bus siūlomas tik vegetariškas ir veganiškas maistas.
Renginys abi dienas vyks nuo 15 iki 22 val. Įėjimas nemokamas.
