Vadinamosios monokoncepcinės kavinės idėja pirmiausiai sužavėjo Sniežaną, kai ši su vyru svečiavosi Taline. Patiko ir idėja, ir pats produktas, o ir pirkėjų srautas, kurį ten pamatė, taip pat padrąsino.
Moteris iškart sukruto ieškoti, galbūt galima su verslo savininkais tartis dėl franšizės. Paaiškėjus, jog taip, franšizė galima, viskas įsisuko kone beprotišku greičiu, o dabar naujoji vieta atvėrė duris ir vilniečiai galės susipažinti, kas tai per skanėstas.
-
Savaitės vieta: kepiniais kvepiantis draugių verslas – kavinė „Margas kočėlas“
-
Muziejų ir kavinių draugystės Vilniuje: 5 vietos, kur verta užsukti
-
Kur Vilniuje ieškoti ispaniškų spurgų „churros“? 6 vietos, kur rasit ir sočių, ir lengvučių
-
Asta rinkodarą iškeitė į savo kepyklą, tam pastūmėjo desertų prenumeratų bumas
Beje, įdomu, jog Estijoje šį verslą įkūrė dvi moterys, į saldumynų verslą šokusios iš visai kitų sričių. Viena jų kadaise iš IT sferos persiorientavo į konditeriją, tiesa, šioje srityje dabar jau turi milžinišką patirtį, o kita dar neseniai buvo teisininkė.
Dabar Taline jos turi porą pavlovoms skirtų vietų ir planuoja plėtrą, pavyzdžiui, turi ambiciją atidaryti desertinę Dubajuje. Atidaryme jos teigė, jog labai džiaugiasi nauja vieta Vilniuje, nes atkeliauti joms čia netoli, o ir įdomu patikrinti, kaip veiks jų sugalvota koncepcija kitoje sostinėje.
Gana retas desertas kavinėse
S. ir V.Daubarams veiklumo ir drąsos taip pat netrūksta – jie dar puoselėja taip pat pagal franšizę įsigytą anglų kalbos mokyklą, skirtą mažiems vaikams. „Saldumynai – tai visai kita sritis, bet patirties įsteigiant ir pastatant ant kojų verslą turime, todėl pagalvojome, o kodėl nepabandžius“, – pasakoja S.Daubarienė.
Yra žmonių, kurie pavlovas kepa namuose, o kartais jų galima rasti vieno ar kito restorano, kavinės meniu, tačiau tai gana pavieniai atvejai, dažniau šmėžuojantys šiltuoju metų laiku, o žiemą pamirštami.
Vertinant ingredientus, atrodytų, jog tai nėra sudėtingas desertas. Tačiau labiau pasigilinus, paaiškėja, kad niuansų vis tik daug, o suklysti nesunku.
Kodėl „pavlova“ ir kaip ji gimsta?
Tiems, kas nežino, verta priminti, jog pats desertas pavlova buvo sukurtas žymiai balerinai Anai Pavlovai, iki šiol ginčijamasi, ar šis skanėstas gimė Australijoje, ar Naujojoje Zelandijoje. Viena vertus, jis kurtas toks, kad būtų lengvas – galėtų valgyti ir balerina. Kita vertus, pati išvaizda taip pat yra aliuzija į baletą – pavlovos forma primena balerinos sijonėlį.
Pavlova yra vienos dienos desertas, šviežumas čia labai svarbu.
Pavlovos pagrindą sudaro morengas, kuris viduje yra minkštas, o išorėje trapus. Pagrindiniai morengo ingredientai yra cukrus ir kiaušinio baltymai, tačiau, priklausomai nuo kepimo technologijos, pavlova gali būti minkštesnė, galiojanti vos valandą, o gali būti ir tvirtesnė, nesutęžtanti ir visą dieną. Tad ir kavinėje-studijoje „Pavlova“ „Ogmios mieste“ galima iš anksto užsisakyti baltųjų pavlovų, kurių galiojimas itin trumpas, ir nusipirkti bei paskanauti tokių, kurios kokybiškos išlieka visą dieną. Tačiau, kaip ten bebuvę, pavlova vis tiek yra vienos dienos desertas, šviežumas čia labai svarbu.
Ant morengo sluoksnio visada gula plakta grietinėlė, kadangi morengas turi daug saldumo, geriausia, kai ji nėra saldinta. Tokia ji yra ir naujojoje vietoje. Trečiasis, viršutinis deserto sluoksnis, atveria kelią fantazijai. Tai gali būti pačios įvairiausios gėrybės – uogos, vaisiai, tyrės, šokoladas, ką tik konditeris sugalvoja. Štai ir Vilniaus desertinės vitrinoje buvo galima išvysti ir šviežių uogų bei vaisių miksu skanintų pavlovų, ir padabintų šokoladu. Dar įdomiau, jog tą viršų kiekvienas pirkėjas galės rinktis – pagal jo pageidavimus galės būti sudėliojamas derinys iš jau paruoštų ingredientų.
Tėvai įtraukė ir sūnų
S.Daubarienė pasakoja, kad verslininkių esčių pagalba labai pravertė, jos tapo savotiškomis mentorėmis, be to, įsigijus franšizę reikėjo išpildyti tam tikrus reikalavimus. Tačiau bene svarbiausia buvo išmokti kepti kokybišką morengą.
Čia Daubarų porai labai pasisekė, nes jų sūnus Marius nuo 16-os metų sukasi restoranuose, visai neseniai jis baigė šefo Liutauro Čepracko kulinarijos akademiją, tad kai mama paklausė, ar jis jungiasi prie naujojo projekto, beliko pasakyti taip. „Įdomu, kad mano profilis yra mėsa, padažai, o čia konditerija... “ – šypteli M.Daubaras. Tačiau ko nepadaryti dėl savo šeimos.
Lietuvoje vis dažnesnėje vietoje galima pamatyti atvirą kavinės, kepyklos ar restorano virtuvę, ne išimtis ir ši pavlovų karalystė. Svečiai gali matyti, kaip pavlovos kepa, tada jos atvėsinamos, vėliau skaninamos grietinėle ir taip toliau. Taip tampama liudininku, jog produktas gaminamas be jokių gudrybių, iš grynų, kokybiškų ingredientų.
Taline pavlovos sutraukė minią
Beje, iš Estijos į atidarymą atvykusios viešnios pasakojo, jog vos joms atvėrus pirmosios pavlovų kavinės duris Taline, buvo tikras anšlagas – eilėje rikiavosi 600 žmonių. Anot jų, pirkėjų netrūksta ir dabar, gražiai atrodantis desertas dažnai užsakomas šventėms, jis ypač patinka turistams vokiečiams, kurie ima savęs klausti, kodėl panašių vietų nėra Vokietijoje.
Šio verslo Lietuvoje vystytojai, Daubarų šeima, viliasi, jog elegantišką desertą pamėgs ir lietuviai. Ragaus jo prie arbatos (šiai desertinėje skiriamas didelis dėmesys), kavos, kokio nors putojančio gėrimo ar užsisakys šventėms.
Pavlovų kauburėliai vitrinose atrodo visai nemažų apimčių ir pradžioje kyla abejonė, ar vienas žmogus tokį skanėstą įveiks. Tačiau jau ne pirmus metus pavlovas Taline pardavinėjančios estės juokiasi, jog tokią įveikia ir vaikai.
