Kai kur – tiesiog nepakeičiamos
Geltonos citrinos mūsų kraštuose yra kur kas populiaresnės ir pigesnės, nei žaliosios, bet tai ne vienintelis jų skirtumas. Nors abiejų rūšių vaisiai rūgštūs, geltonųjų rūgštis stipresnė. Žaliosios citrinos rūgštelė švelnesnė, jaučiamas švelnus kartumas.
Geltonosios ir žaliosios citrinos kulinarijoje naudojamos panašiai: sultys, žievelė ar minkštimas praverčia gaminant padažus, marinatus, jų maišoma į įvairius gėrimus, dedama į troškinius, jomis gardinami žuvies patiekalai, ledai ir pyragai.
Yra patiekalų, kur geltonos ar žalios spalvos pasirinkimas yra esminis. Tuomet vieną keisdami kitu tiesiog nusižengsite virtuvės etiketui.
Kai receptas reikalauja tiesiog „citriniškumo“, pavyzdžiui, kepant citrinų pyragą, galima naudoti mėgstamas citrinas – skonio reikalas, bet yra patiekalų, kur geltonos ar žalios spalvos pasirinkimas yra esminis. Tuomet vieną keisdami kitu tiesiog nusižengsite virtuvės etiketui.
Geltonosios citrinos labiau mėgstamos Viduržemio jūros baseino virtuvėje. Jos populiarios vištienos, makaronų patiekaluose, itin dera baziliko draugijoje.
Meksikietiška, Tailando virtuvė neįsivaizduojama be žaliųjų citrinų, kurios suteikia savitą skonį. Vargu, ar virdami tailandietišką sriubą išsiversite su geltonąja citrina. Įprasta manyti, kad žalioji citrina tinka ten, kur dedama šviežios kalendros – su šia žolele ji sudaro tvirtą sąjungą. Žaliosios citrinos būtinos gaminant Pietų Amerikoje populiarų patiekalą seviče – marinuotą žalią žuvį. Žinovams ir mėgėjams jos nepakeičiama kai kurių populiarių alkoholinių kokteilių dalis.
Varžosi vitaminų kiekiu
Šiek tiek skiriasi ir geltonųjų bei žaliųjų citrinų mikroelementų bei vitaminų kiekis. Nors abiejų rūšių vaisiai yra tikra vitamino C bomba, geltonosiose jo daugiau. Mums įprastose citrinose taip pat daugiau kalio, magnio ir folio rūgšties, bet vitamino A kiekiu jos beveik perpus nusileidžia žaliosioms giminaitėms.
Geltonosios citrinos ne tik didesnės, bet ir sultingesnės, nei žaliosios. Iš vienos citrinos išteka maždaug keturi šaukštai sulčių, tuo metu iš žaliosios – tik du. Tai reikia turėti omeny, kai recepte nurodyta „vienos citrinos sultys“.
Norint, kad citrinos namuose kuo ilgiau išliktų šviežios, nerekomenduojama jų laikyti kambario temperatūroje (nebent laikote jas kaip virtuvės puošmeną). Plastikiniame maišelyje šaldytuve saugomos citrinos išliks kokybiškos apie mėnesį.
Maišykite skirtingas rūgštis
Kartais receptai prašo naudoti tik citrinos žievelę. Ir ne šiaip sau – tarkuojant iš jos išsiskiria aštraus kvapo aliejai, suteikiantys patiekalams ypatingo prieskonio.
Patariama tarkuoti tik spalvotą žievelę, neliečiant baltosios dalies, nes ji karti ir gali sugadinti malonų skonį. Be to, skiriasi ir sąvokos „žievelė“ bei „tarkuota žievelė“. Tarkuotos žievelės paprastai dedama į kepinius, padažus, uogienes. Skusta žievelė šiek tiek kartesnė, nes paprastai lieka jos baltosios dalies. Žievele įprasta gardinti kompotus ar troškinius.
Gaminant marinatus ar padažus salotoms patyrę virėjai pataria nebijoti eksperimentuoti ir su citrina maišyti kitokią rūgštį, pavyzdžiui, obuolių ar baltojo vyno actą. Švelnesnė rūgštis subalansuos citrinos rūgštumą ir suteiks skoniui įvairesnių atspalvių.
Siekiant geriausio rezultato, nepatariama pilti citrinų sulčių į verdantį padažą, troškinį ar sriubą – patiekalo skonis bus geresnis, jei rūgštį pilsite nuėmę puodą ar keptuvę nuo ugnies.
