Japoniškas Hokaido moliūgas
Didžiausias šios rūšies moliūgų privalumas – plona, nelupama žievelė. Be to, jis malonaus skonio ir kepamas greitai suminkštėja. Aliejumi, česnaku ir prieskoniais paskanintas orkaitėje iškeptas moliūgo riekeles galima patiekti kaip garnyrą prie mėsos patiekalų. Kepto ar virto moliūgo koše paįvairinti makaronų, rizoto skonį ar pakeisti įprastą bulvių, kai norisi įvairovės. Iš šių švelnaus riešutų skonio moliūgų galima virti tirštus gardžius džemus, kepti blynus bei gaminti desertus.
Aliejinis moliūgas
Pavadinimas sufleruoja svarbiausią šių moliūgų paskirtį. Tiesa, aliejus spaudžiamas iš sėklų, kurios šios rūšies vaisiuose ypatingos – be luobelės. Būtent jas ir perkame prekybos centruose, kai ieškome „išgliaudyto“ produkto.
Nors teigiama, kad aliejinio moliūgo skonis neypatingas, minkštimas vis dėlto valgomas. Jį galima valgyti žalią, troškinti, virti sriubas, košes, dėti į apkepus, duoną. Tinka spausti sultis.
Muskatinis moliūgas
Išraiškingų formų vaisius kartais dar vadinamas pasakų ar Pelenės moliūgu. Šie malonaus kvapo moliūgai saldžiu minkštimu praturtina troškinių, sriubų skonį, suteikia drėgmės kepiniams ir savito skonio desertams. Jį galima valgyti žalią, pavyzdžiui, sveikose rudeninėse salotose, taip pat virtą ar keptą.
Sviestinis moliūgas
Kaip ir muskatinis, priskiriamas kvapiųjų moliūgų grupei. Sviestinio moliūgo su kitais nesumaišysi dėl gražios kriaušės formos. Vaisiaus vidus kietas, „mėsingas“, o sėklos telkiasi tik plačiojoje dalyje. Termiškai apdorotas ir sutrintas sviestinis moliūgas virsta vientisa aksomine mase, todėl yra idealus kreminėms sriuboms, košėms ir kepiniams. Keptą moliūgą galima patiekti kaip garnyrą ar maišyti į šiltas sočias salotas, ar trinti košę, ar kepti įdarytas puseles. Vienas paprasčiausių ir geriausių receptų – moliūgo riekeles apšlakstyti aliejumi, pabarstyti prieskoniais ir iškepti orkaitėje.
Spagetinis moliūgas (agurotis)
Pailgos formos moliūgas kartais netiksliai pavadinamas cukinija. Spagetinio vardą šis dailus moliūgas užsitarnavo ne veltui: išilgai perpjovus ir iškepus orkaitėje moliūgo minkštimas išsiskaido į ilgus plaušus, primenančius makaronus. Juos galima ir naudoti vietoj makaronų – su mėsos, pesto, grietinėlės padažu ar sūriu.
Ilgmoliūgis
Matei gerti skirti dailūs indeliai kalabasa – džiovinta ilgmoliūgio vaisiaus dalis. Šie moliūgai įdomūs dar ir tuo, kad gali būti formuojami – vaisių patalpinus į norimos formos indą ar perrišus, ilgainiui jis įgaus savitą formą. Be to, auginamas geromis sąlygomis, šis moliūgas sugeba atauginti nupjautą vaisiaus dalį.
Be visų įdomybių, ilgmoliūgiai tinka ir maistui bei gėrimams. Centrinėje Amerikoje ilgmoliūgio sėklų dedama į populiarų gėrimą „horchatą“. Jo „mėsa“ tinka troškiniams, sriuboms, salotoms ar konservuoti.
Didysis moliūgas
Dideli moliūgai džiugina akį ir glosto augintojų savimeilę, bet suteikia ir galvos skausmo šeimininkėms, nes keliasdešimt kilogramų sveriančio moliūgo iš karto beveik neįmanoma suvalgyti. Vienas būdas sudoroti dičkį – išspausti skanių ir gaivių sulčių. Norintys išraiškingesnio skonio, gali sumaišyti jas su obuolių. Keletą gabalų galima užšaldyti – žiemą tiks košei, sriubai ar troškiniui. Šaldyti galima ir keptą bei trintą moliūgo tyrę, tinkančią ir kepiniams. Be to, moliūgo perteklių visuomet galima paversti gundančiais saldainiais ar sveikuoliškais traškučiais.
Dekoratyviniai moliūgai
Įvairiaspalviai, gumbuoti, stebinančių formų moliūgėliai tinka ne vien virtuvei puošti, bet ir valgyti. Nors žinovai sako, kad jų skonis neišraiškingas, o minkštimo mažai, išskobtas, įdarytas ir iškeptas moliūgėlis gali tapti patrauklia asmenine porcija.
