Kočėlas
Jau prieš 3000 m. etruskai naudojo pirmuosius akmeninius kočėlus, kitose pasaulio dalyse buvo naudojami cilindrai iš molio ir medžio. Šiuolaikinį, mums įprastą cilindrinį kočėlą su rankenėlėmis iš abiejų pusių, XIX a. pabaigoje išrado Johnas Reedas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip išvirti skanią šaltieną: 6 svarbiausios taisyklės
Trintuvė
Pirmoji alavinė trintuvė buvo sugalvota kietiesiems sūriams smulkinti. Jos išradėjas – François Boullier, gyvenęs Prancūzijoje XVI a. Nuo tuo laiko atsirado daugybė įvairių trintuvių: ir mums įprasta keturšonė, ir itin madinga „Microplane“, kurią 1990 m. išrado Richardas Grace (Arkanzasas, JAV).
Dujinė viryklė
Malkomis kūrenama krosnis – priešistorinis išradimas. Beje, daugelyje pasaulio šalių, į kuriuos nebuvo nutiestas dujotiekis, net iki XX a. vidurio maistui gaminti buvo naudojama būtent malkomis kūrenama krosnis. 1834 m. britų išradėjas Jamesas Sharpas pradėjo pardavinėti pirmąsias dujines virykles, o XX a. 3 dešimtmetyje jos, kad būtų lengviau plauti, buvo pradėtos dengti emaliu.
Pasterizacija
Mintis kaitinti produktus, kad juose nesiveistų bakterijos, yra sena kaip pasaulis. Manoma, kad tai daryti buvo pradėta Japonijoje arba Kinijoje. Šiluminio apdorojimo idėja, kurios tikslas – sumažinti pavojingų mikroorganizmų kiekį, iškilo prancūzų chemikui Louisui Pasteurui ir jo kolegai Claude'ui Bernardui. Idėja buvo pradėta taikyti ne tik gaminant vyną ir alų, bet ir pieno produktams, konservavimui, o vėliau – pilstant geriamą vandenį.
Šaldytuvas
Daugybę metų žmonės bandė išlaikyti maistą ir gėrimus šaltus, kad jie ilgiau būtų tinkami vartoti. Tam tikslui buvo naudojamas ir šaltas upių vanduo, ir ledas bei sniegas. Ledo dėžės su izoliacine sistema tapo populiarios XIX a. pradžioje.
Pirmąjį šiuolaikinio tipo šaldytuvą išrado vokiečių inžinierius Carlas von Linde (1842–1934). Šaldytuvas buvo užpatentuotas 1877 m. Pirmasis buitinis elektrinis šaldytuvas buvo parduotas apie 1915 m., o 1920 m. rinkoje jau buvo apie 200 modelių tokių šaldytuvų. Šaldytuvai iš esmės pakeitė produktų pakavimo ir transportavimo galimybes.
Receptai
Žmonės dalijosi kulinarinėmis žiniomis nuo tada, kai pradėjo gaminti. Pirmasis receptas buvo išgraviruotas Babilone, molinėje lentelėje apie 1600 m. pr. m. e. Graikų ir romėnų kulinarai išsamiai aprašydavo patiekalus, o pirmosios receptų knygos pasirodė Anglijoje XIV a.
Šiuolaikiniai receptai, su tiksliais kiekiais, gamybos eiga ir tuo labiau nuotraukomis – gana jaunas fenomenas. Jie tapo populiarūs tada, kai pirmą kartą buvo išleista „Bostono kulinarinės mokyklos receptų knyga“ („Boston cooking school cookbook“) – 1896 m. ir „Gaminimo džiaugsmas“ („Joy of cooking“) – 1931 m.
Kavavirė
Ar tai nėra vienas svarbiausių išradimų? Ar įsivaizduojate savo rytą be puodelio garuojančios kavos? XV a., kai žmonės pastebėjo stimuliuojantį kavos pupelių poveikį, jie virindavo vandenyje maltą kavą. Beje, ir šiandien taip daroma Viduriniuose Rytuose.
TAIP PAT SKAITYKITE: Mėgstate kavą? 8 būdai ją gerti sveikai
Pirmasis egzempliorius, panašus į dabartinę kavavirę, buvo vakuuminė mašina, skirta alui virti, išrasta 1800 m. viduryje. Elektrinis filtravimas buvo išrastas 1889 m. Kiek vėliau pasirodė kavavirės su lašinimo sistema. Pirmoji tokia mašina, skirta buitiniam naudojimui, buvo parduota 1972 m. Espreso kavai skirta kavavirė buvo užpatentuota 1901 m.
Gruzdintuvė
Gruzdinimas – maisto ruošimas dideliame aliejaus arba riebalų kiekyje. Iš pradžių tai buvo daroma naudojant paprastą puodą ir žnyples arba kiaurašaukštį. Bet sutikime, gruzdintuvė su reguliuojama temperatūra ir indu riebalams nutekėti – daug patogesnis dalykas.
Pirmoji šiuolaikinės gruzdintuvės versija priskiriama Naujojo Hampšyro brolių („Anetsberger Brothers“) virtuvės įrangos bendrovei. Ji buvo pagaminta 1937 m.
Mikrobangų krosnelė
Mikrobangų krosnelė buvo išrasta visiškai atsitiktinai. Amerikiečių inžinierius Percy Spenceris (1894–1970), darydamas eksperimentą su radiolokaciniu indikatoriumi, pastebėjo, kad jo kišenėje tirpsta šokolado plytelė. Pirmasis dalykas, kurį jis sąmoningai pagamino tokiu būdu, buvo kukurūzų spragėsiai.
Mikrobangų krosnelė pelnytai pretenduoja tapti svarbiausiu XX a. išradimu. Šiandien net 75 proc. amerikiečių teigia, kad gyventi be mikrobangų krosnelės yra „tiesiog neįmanoma ir labai sunku“.
Greitpuodis
Pirmasis greitpuodis buvo išrastas Deniso Papino (1647–1712), XVII a. pabaigoje Prancūzijoje. Jame buvo gaminama mėsa karaliaus rūmams. Tiesa, šis aparatas tuo metu vadinosi „garų puodas“.
Masinė greitpuodžių gamyba prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo. Tuo metu jie buvo labai populiarūs tarp jaunų šeimų. Šiandien greitpuodis – tai kiek senamadiškas virtuvės prietaisas, jį pakeitė tobulesni, kokybiškesni daugiafunkciai puodai.
Kiaušinių dėžutė
1911 m. kanadiečių žurnalistas Josephas Coyle išgirdo vieno viešbučio savininko skundą, kad iš vietinių ūkininkų nupirkti kiaušiniai visada pristatomi sudaužyti. Žurnalistas, būdamas, matyt, labai išradingas, sugalvojo popierinę dėžutę su įdubomis kiaušiniams.
Medžiagos, iš kurių yra gaminamos kiaušinių dėžutės, su laiku keitėsi ir tobulėjo, tačiau iki šiol tai vienintelis nebrangus ir patikimas būdas trapiam produktui transportuoti.
Teflonas
1938 m. „DuPont“ kompanijos mokslininkas Roy Plunkettas (1910–1994) eksperimentavo su šaldytomis dujomis, kurių pagrindą sudarė freonas. Vienas iš pavyzdžių sušalo į baltą vaško pavidalo medžiagą, kuri buvo tokia slidi, kad prie jos beveik niekas nelipo. Beje, mokslininkai šią medžiagą panaudojo gamindami atominę bombą. O po Antrojo pasaulinio karo „DuPont“ pradėjo gaminti teflonu dengtus virtuvės reikmenis. Vargu ar šiandien būtų galima rasti šeimininkę, kuri neturėtų bent vienos nepridegančia danga dengtos keptuvės.
Elektrinis smulkintuvas
1922 m. elektros prekių įmonės savininkas Stephenas Poplawskis (JAV) užpatentavo prietaisą, skirtą gaminti pieno kokteilius – skardinį stiklainį su mažais ašmenimis ant dugno, kurie buvo varomi elektriniu varikliu. Vėliau atsirado prietaisas, kuris smulkindavo vaisius ir daržoves į tyrę.
Dar vėliau inžinierius Frederickas Osiusas, padedamas tuo metu populiaraus dainininko Fredericko Malcolmo Waringo (1900–1984), patobulino Poplawskio išradimą, ir taip atsirado pirmasis elektrinis smulkintuvas (blenderis), vadintas Waringo blenderiu.
1946 m. Poplawskio įmonę nupirko Johnas Osteris ir įvedė į prekybą smulkintuvą „Osterizer“, kuris tapo neatskiriama kiekvieno amerikiečio virtuvės dalimi.
Plakiklis
Inžinierius Herbertas Johnsonas 1908 m. sugalvojo plakiklį su mikroprocesoriumi, skirtą naudoti bandelių kepykloms. Po 11 m. Australijoje buvo sugalvotas plakiklis, kuris tuo metu svėre 29,5 kg ir kainavo 190 dolerių. Tais laikais už šią sumą buvo galima nupirkti „Fordą“. Buitiniai, maži ir tylūs plakikliai buvo pradėti pardavinėti dar po 17 m. – 1936 m.
Popieriniai rankšluosčiai
Žinoma, mėsos gabalą galima nusausinti vakarykščiu rankšluosčiu, o ant grindų užtiškusį padažą – nuvalyti kempine. Bet patogiausia tai daryti vienkartiniais popieriniais rankšluosčiais.
Juos 1907 m. pagamino kompanija „Scott paper“. Tuo metu jie buvo skirti rankoms šluostyti tualetuose. Mintis susukti popierių į ritinėlį, ir tualetinio popieriaus atsiradimas taip pat priklauso kompanijai „Scott paper“. O pirmieji popieriniai rankšluosčiai, skirti būtent virtuvei, buvo pradėti pardavinėti 1930 m.
