Kepimui naudojami įvairūs padargai – masyvios plieno grotos, stora skarda, nebenaudojamos plūgų dalys ir Patagonijos kryžius. Tai dvigubas kryžius, ant kurio „nukryžiuojamas“ paršelis ar ėriukas.
Dažniausiai kryžius būna metalinis, mėsa prie jo priveržiama su viela. Jei bandysite tokiu būdu išsikepti ėriuką ir metalinio įrankio neturite, puikiai tiks storesnio lazdyno kamienas. Tada kryžiaus dydį susireguliuokite pagal ėriuko ilgį, kad priekinės ir galinės kojos būtų pritvirtintos prie skersinių. Skersinius prie vertikalios lazdyno dalies taip pat pritvirtinkite su stora viela.
Taip pat iš akmenų reiktų susiręsti sienelę, prie kurios degs ugnis ir į kurią pasviręs bus kepsnys. Įkaitę akmenys duos daugiau šilumos, kuri nebus pernelyg karšta ir ėriukas nesvils. Prie akmenų tvorelės iš dviejų sukryžiuotų geležinių vamzdžių, armatūros ar lazdyno įrenkite atramą vienam Patagonijos kryžiaus galui atremti. Kaip tai atrodo, galite patyrinėti nuotraukoje.
20 valgytojų reikės:
- Iki metų amžiaus ėriuko;
- 2 litrų raudono sauso vyno;
- stiklinės alyvuogių aliejaus;
- 3 galvučių traiškyto česnako;
- 3 galvų smulkinto svogūno;
- 5 lauro lapų;
- 3 šaukštų grūstų juodųjų pipirų;
- smulkinto rozmarino, peletrūno, mėtų ar kitų mėgstamų ir avienai tinkamų žolelių;
- druskos „iš akies“;
- rozmarinų šakelių.
Gaminimas:
1. Litrą vyno, aliejų, česnaką, svogūną, lauro lapus, pipirus, žoleles, druską sumaišykite ir didelėje talpoje įtrinkite ėriuką. „Išmasažuokite“ mėsą rūpestingai, uždenkite ir palikite marinuotis vėsoje mažiausiai 6 valandas, o geriausiai – visą parą. Kas kelias valandas rekomenduotina ėriuką pavartyti ir dar „pamasažuoti“ su marinatu.
2. Ruošiantis kepti, užkurkite malkų ugnį, kad būtų gausiai žarijų. Ir po to prie akmenų tvorelės reikia nuolatos kūrenti nedidelę ugnį ir nuolatos papildyti laužavietę žarijomis.
3. Ėriuką ištiesinkite iki plokštumos (tam gali reikti kirvio įkertant kaulus prie stuburkaulio ties kojomis) ir vielomis už galūnių pritvirtinkite prie dvigubo kryžiaus.
4. Naudodami akmenis įtaisykite kepsnį maždaug 45 laipsnių ar statesniu kampu į akmenų sienelę. Karštis neturi būti didelis – prie kepsnio turite išlaikyti ranką maždaug 15 sekundžių.
5. Kepimas prasideda. Iš rozmarinų šakelių susiriškite šluotelę ir mirkydami likusiame vyne nuolatos šlakstykite bei braukykite kepsnį.
6. Taip pat reguliariai reikia kryžių apsukti apie savo ašį ir kaitalioti viršų su apačia – kad visos ėriuko dalys ir pusės iškeptų vienodai. Svarbus dalykas – mėsa ties šonkauliais iškepa greičiausiai ir po to gali sudegti, todėl patartina tą vietą apvynioti su aliuminio folija.
7. Kepimas trunka ilgai, 4-6 valandas. Bet, kaip jau minėjau, tai ne tik maisto, bet ir socializacijos reiškinys. Nepatartina viso ėriuko kepti vienam – geriausiai tai daryti su kompanija ir bendromis jėgomis.
8. Ar ėriukas iškepęs – tikrinkite su peiliu, įpjaudami storiausias vietas. Kai nutarsite, kad ėriukas iškepė, dėkite ant didelio stalo (patartina jį užkloti aliuminio foliją) ir supjaustykite į gabalėlius.
Prie ėrienos tinka įvairios daržovių salotos ir mėgstami padažai. Man skaniausias jogurto ir trintų česnakų padažas.
Ir dar vienas patarimas – ūkinių prekių parduotuvėje nusipirkite zomšines elektriko pirštines. Jos nebrangios ir labai pravers vartaliojant kepsnį.
Linkiu kantrybės ir gero apetito. Šis kepsnys to vertas.
