Beveik 700 kvadratinių kilometrų ploto Menorkoje yra mažai gyventojų ir triukšmo. Bet yra daugybė paplūdimių, kurie įtraukti į UNESCO paveldą. Todėl dažnai čia gali pasijusti tarsi mūsų Neringoje – saugomos teritorijos, panašiai prižiūrimos kopos ir griežti reikalavimai lankytojams. O didžioji dalis tyrų paplūdimių dažniausia pasiekiami tik iš jūros.
Yra ir vienas kitas nedidukas miestas. Anot vienos iš versijų, būtent iš šios salos miesto Maono (Maó kataloniškai, Mahón ispaniškai) kilo majonezas. Arba bent jau šio padažo pavadinimas. Bet apie tai – kitą kartą.
Su šeima klaidžiodamas kito Menorkos miestelio, Ciutadella, gatvėmis, aptikau jaukų restoraną „Cuk-Cuk“. Susipažinome su savininku Alejandro – buvęs farmacininkas iš Madrido, atostogaudavęs Menorkoje ir taip įsimylėjęs šią vietą, kad su žmona viską metė ir įsikūręs Ciutadella miestelyje atidarė restoraną, kuriame moko smalsuolius gaminti paelją. Dukart mūsų raginti nereikėjo, juolab dar sužinojome, kad Alejandro teta ištekėjusi už lietuvio.
Kelios valandos gaminant paelją prabėgo greitai, o baigėsi skaniai. Siūlau ir jums pabandyti šį reeceptą. Kai kuriuos ingredientus rasti bus sunku, bet kaip sakė Alejandro, gaminant paelją svarbiausia yra pats principas, o improvizacijai vietos tikrai yra. Ir pridūrė atsisveikindamas, nežinia, rimtai ir juokais – „jūs apie šią salą niekam nepasakokit, gerai? Neišduokit gerų vietų...“
Ingredientai (2 valgytojams):
- Apie 150 g jūrų velnio filė (arba kitokios baltos jūrų žuvies filė);
- apie 75 g sepijos;
- apie 125 g kalmaro;
- 10 karališkų nelukštentų krevečių;
- 150 g vidutinio ilgumo ryžių;
- alyvuogių aliejaus;
- 2 arbatiniai šaukšteliai džiovinto ankštinio saldžiojo pipiro (arba jeigu kur gausite – nesmulkinta džiovintas ankštinis pipiras, ispanų „Ñora“ vadinamas);
- apie 20 g poro;
- 2 skiltelės česnako;
- 3 šaukštai pomidorų tyrės;
- 3 šaukštai džiovintų pomidorų;
- Apie 500 ml žuvies sultinio (puodeliui ryžių reikia maždaug trijų puodelių sultinio);
- druskos pagal skonį.
Gaminimas:
1. Pirmiausiai paruošime „salmorreta“ vadinamą mišinį. Jeigu gavote „Ñora“ pipiro (bent jau panašių mačiau „Eastanbul“ parduotuvėse) – perpjaukite per pusę, pašalinkite kotelį ir sėklytes. Likusį pipirą stambiai supjaustykite. Jei naudojate džiovintą ankštinį pipirą – pasiruoškite du šaukštus.
2. Plonai supjaustykite porą.
3. Ne mažesnėje nei 25 cm diametro keptuvėje (ji, beje, ir vadinama „paella“) įkaitinkite aliejų. Aliejaus turi būti tiek, kad visas keptuvės paviršius būtų apsemtas plonu sluoksniu.
4. Suberkite porus ir džiovintą ankštinį pipirą (arba supjaustytą pipirą „Ñora“). Pakepinkite pamaišydami 1-2 minutes ir išgriebkite kiaurasamčiu, nuvarvindami aliejų atgal į keptuvę.
5. Porus su pipirais, nuluptais česnakais ir džiovintais pomidorais sudėkite į pomidorų tyrę ir viską sutrinkite trintuvėje. „Salmorreta“ paruošta.
6. Jūrų velnią (ar kitą jūrinę baltą žuvį) supjaustykite kąsnio dydžio gabalėliais. Kalmarą supjaustykite žiedais. Kalmaro galūnes ir sepija supjaustykite labai smulkiai.
7. Toje pačioje keptuvėje ir aliejuje pakepinkite krevetes, maždaug po minutę kiekvieną pusę. Išgriebkite krevetes iš keptuvės ir atidėkite atvėsti.
8. Toje pačioje keptuvėje lengvai pakepinkite žuvies ir kalmaro gabalėlius. Išgriebkite, nuvarvindami aliejų atgal į keptuvę. Krevetėms nupjaukite galvas ir išlukštenkite.
9. Atskirame puode užkaiskite žuvies sultinį, į sietelį įdėkite krevečių galvas, druskos pagal skonį užvirinkite ir laikykite sultinį karštą.
10. Toje pačioje keptuvėje ir aliejuje pakepinkite susmulkintą sepiją ir kalmaro galūnes. Įdėkite tris didelius šaukštus „salmorreta“ padažo. Kai beveik išnyks skystis, suberkite ryžius ir maišydami pakepinkite apie minutę.
11. Tada įpilkite puodelį sultinio ir kaitinkite apie 10 minučių. Jei mišinys pasirodys per tirštas ar ryžiai labai „trauksis“ prie keptuvės dugno – įpilkite daugiau sultinio. Kas minutę ryžius mentele „apverskite“ braukdami nuo krašto į vidurį.
12. Po 10 minučių kiek sumažinkite kaitrą, sudėkite žuvį ir kalmaro žiedus. Išmaišykite. Paragaukite – jei trūksta druskos, pridėkite pagal skonį (šiaip sūrumą patiekalui suteikia sultinys). Ryžiai dar gali būti šiek tiek kietoki – įpilkite dar šiek tiek sultinio. Kaitinkite retkarčiais pamaišydami mentele, laikydami ją statmenai keptuvei ir braukdami nuo krašto iki vidurio.
13. Keptuvės apačioje gali formuotis svylantis ryžių sluoksnis. Nebijokite, toks ir turi būti. Jis apsaugo kitus ryžius nuo svilimo, be to, vėliau valgant paelją, vietiniai mėgsta nugramdyti prisvilusius ryžius nuo dugno ir valgyti sumaišant su kitais ryžiais.
14. Jei skysčio atrodys visai nebelikę, o ryžiai vis dar atrodys kieti – įpilkite dar sultinio. Jei ryžiai jau yra „al dente“ (tarsi ir minkšti, bet dar kandant „vos vos priešinasi“, kaip apibūdino Alejandro), išjunkitę šilumą, sudėkite krevetes ant ryžių, į vidurį įstatykite perpus perpjautą citriną (perpjauta puse į apačią) ir uždenkite keptuvę švariu medvilniniu rankšluosčiu, galus pakišdami po keptuve, kad paelja būtų aklinai uždengta. Tai senovinis būdas baigti paeljos gamybą. Tam netinka aliuminio folija ar kitokia medžiaga, kuri nepraleidžia drėgmės, nes garuojanti drėgmė sulašės atgal į ryžius.
15. Po penkių minučių paelja patiekiama ant stalo. O jei jau galutinai laikytis tradicijų, tai valgyti ją reikia tiesiai iš keptuvės, šaukštais dugną pagramdant.
