Velsiečiai šias vietas pasiekė apie 1865 metus. Kaip ir lietuviai, vengdami caro valdžios persekiojimo po 1863 metų sukilimo. Tuometė Argentinos valdžia skatino europiečių imigraciją ir mielai nemokamai dalino žemes atvykėliams. Bet tos žemės buvo tolokai nuo civilizacijos ir jas reikėjo įsisavinti. O ir pasiekti jas buvo nelengva. Naujieji kolonistai jaučių traukiamais dviračiais vežimais įveikdavo sunkų kelią, o po to per didžiulius vargus įdirbdavo žemę.
Todėl dabar atvykus prie Sarmjento jus pasitiks Lietuvos trispalvė ir Velso drakono vėliava, o bareljefe pamatysite, kaip atrodė pirmieji miesto įkūrėjai. Lietuviai ir velsiečiai. Gal jie ir šiuo receptu dalijosi.
4-6 valgytojams reikės:
- 225 g sijotų miltų, sumaišytų su arbatiniu šaukšteliu kepimo miltelių;
- 110 g sviesto;
- 1 kiaušinio;
- saujos razinų
- šlakelio pieno, jei tešla bus per sausa;
- 85 g smulkaus cukraus.
Gaminimas:
1. Sviestą su miltais rankomis arba virtuviniu kombainu suminkykite, kad virstų trupiniais. Įdėkite cukrų, razinas ir tuomet kiaušinį. Viską gerai išmaišykite, kol susiformuos vientisas tešlos kamuolys. Jeigu reikia, įpilkite šlakelį pieno, kad tešla geriau suliptų.
2. Tešlą iškočiokite iki 5mm storio lakšto ir stikline arba pjaustykle išpjaukite 7,5 – 10 cm skersmens skritulius.
3. Velse juos kepa ant specialaus, taip vadinamo bakestone akmens arba storadugnės geležinės keptuvės. Bet man pavyko iškepti ir ant teflono keptuvės storu dugnu. Teflono keptuvės net netepiau sviestu. Bet įprastai velsiečiai stipriai įkaitintą kepimo paviršių patepa sviestu ir sudeda pyragėlius. Kiekvienai pusei reikia maždaug 2-3 minučių, kol pyragėlio paviršius taps karamelinės rudos spalvos. Jie labai lengvai sudega, todėl procesą reikia atidžiai stebėti.
4. Ištrauktus iš keptuvės pyragėlius iškart apibarstykite smulkiu cukrumi. Kai kas mėgsta juos atvėsinti, pjauti per pusę ir pertepus džemu vėl sulipdyti. Tai jau skonio reikalas.