Utenos daryklos vadovas Artūras Bernatavičius įsitikinęs, kad būti draugiškesniems Žemei nėra sunku, tačiau tik bendromis pastangomis galime greičiau pamatyti teigiamus pokyčius ir netgi sutaupyti Žemei papildomų laisvadienių.
„Kasdieniai mūsų pasirinkimai ir įpročiai turi poveikį aplinkai, tačiau galime pasistengti, kad jis būtų kuo mažesnis. Žinoma, kad tai nebūtų tuščios kalbos, atsakomybę pirmiausia rodome Utenos daryklos pavyzdžiu. Tačiau norime paskatinti ne tik kitas įmones, bet ir gyventojus atkreipti dėmesį į savo rutiną, kurią net minimaliai pakoregavus, Žemė būtų labai dėkinga. Aš ir pats tiksliai iki šiol nežinojau, kurios gyvenimo sritys palieka didžiausią pėdsaką ir kaip man jose sekasi tvarkytis“, – sako A. Bernatavičius.
Herojų testą Utenos darykla paruošė kartu su „Baltijos aplinkos forumo“ specialistų pagalba. Ši nevyriausybinė organizacija dirba visuomenės aplinkosaugos švietimo ir verslo atsakomybės skatinimo srityje, siekdama kad šiandieninė visuomenė ir ateities kartos galėtų džiaugtis gamta ir saugia aplinka.
„Kartais nė nesusimąstome, kur buvo pagamintas produktas, kas ir iš kur tiekė jam žaliavas, kaip jis buvo atgabentas. O tai yra labai svarbi informacija, kuria verta domėtis kiekvienam vartotojui. Sveikiname konkrečias verslo iniciatyvas, padedančias pažinti ir sumažinti savo poveikį aplinkai. Dėl to mielai bendradarbiavome su tikrai Žemei draugiška Utenos darykla“, – sako „Baltijos aplinkos forumo“ socialinės verslo atsakomybės, darnaus vystymosi politikos ekspertė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė.
Tačiau ekspertė sutinka, kad šiandien svarbu kalbėti ne tik apie verslo, bet ir asmeninę atsakomybę už aplinkos apsaugą. Reikėtų žinoti, kad vienam Europos Sąjungos gyventojui tenkanti išmetamųjų CO2 dujų dalis per metus yra net 8 tonos.
„Ne tik, pavyzdžiui, transportavimo bei energijos naudojimo gamybos metu, bet ir vartojant produktus yra daromas poveikis klimatui. O tik turėdami žinių, kur mūsų poveikis didžiausias, galime imtis priemonių jų mažinimui. Todėl šiame teste atkreipiame dėmesį į keletą labai svarbių tiesioginių ir netiesioginių poveikių klimato kaitai“, – aiškina A. Alijošiutė-Paulauskienė.
Viena svarbiausių CO2 emisijų priežasčių yra didelis elektros ir šilumos energijos poreikis. Skaičiuojama, kad namuose sunaudojama energija sudaro netoli trečdalio visų Lietuvos energijos sąnaudų, tačiau taupūs prietaisai ir tvarūs įpročiai gali apie 15 proc. sumažinti individualų energijos poreikį. Galima pradėti nuo visai paprastų pokyčių: junkite tik pilnai prikrautą indaplovę ar skalbimo mašiną, o nenaudojamus elektrinius prietaisus išvis atjunkite nuo maitinimo lizdo, nepalikite jų „budėjimo“ režimu.
Transportui taip pat tenka beveik trečdalis visų CO2 emisijų, iš kurių apie 60 proc. sukuria lengvieji automobiliai. Todėl bent nedideliems atstumams įveikti geriau naudotis viešuoju transportu, važiuoti dviračiu arba eiti pėsčiomis. Norint sumažinti taršą dėl produktų transportavimo, geriau rinktis vietinį, Lietuvoje pagamintą maistą ir gėrimus. Taip pat reikėtų vengti į daug plastiko supakuotų produktų.
Pasak Utenos daryklos vadovo, dar vienas paprastas būdas prisidėti prie gamtos tausojimo yra grąžinant užstato sistemos ženklu pažymėtas pakuotes į taromatus.
„Kiekviena perdirbti atiduota pakuotė prisideda prie švaresnės gamtos. Bet smagu matyti, kad tai dauguma lietuvių puikiai žino – statistiškai, Lietuva atsiduria prie daugiausiai rūšiuojančių šalių. O mes tai galime įrodyti ir iš perdirbimui sugrįžtančios Utenos daryklos taros – pernai atgavome daugiau nei 90 proc. savo parduotos produkcijos pakuočių“, – pasakoja A. Bernatavičius.
Pasitikrinkite savo herojiškumo lygį Žemės atžvilgiu.
Kuriant Herojų testą, buvo remtasi anglies dvideginio pėdsako skaičiavimo metodika bei aktualia statistine informacija. Remiantis šiais rodikliais, išvesti ir kiekvienai sričiai priskirti koeficientai. Skaičiavimui pasitelktas nedidelis klausimų kiekis, todėl išvados yra tik preliminarios bei edukacinio pobūdžio.
