„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Žuvies rūkyklos įkūrėjas M.Mančas: „Man svarbu parodyti žmonėms procesą“. 2 receptai

Taip jau nutiko, kad Palangoje prie jūros užaugusio Martyno Mančo gyvenimas sukasi aplink žuvį. „Esu iš žvejų giminės“, – sako vos dvidešimt šešerių sulaukęs rūkyklos „Plekšnė migloje“ įkūrėjas ir pasakoja, kad visas jo laisvas laikas dingsta prie upės ar ežero su meškere, o pagautas žuvis jis paleidžia atgal į vandenį. Tegul plaukioja.
Rūkytos žuvies meistras Martynas Mančas
Rūkytos žuvies meistras Martynas Mančas / Vilmos Deveikytės, Jurgitos Kunigiškytės nuotr.

Žvejyba vyrą užkrėtė senelis, nuo mažens jį pasiimdavęs kartu. „Mūsų šeimoje visi žvejojo ir skaniai žuvį ruošė, – pasakoja jis. – Gal todėl ūgtelėjęs sugalvojau kieme pasidaryti rūkyklą iš išsirūkyti šviežios žuvies. Rūkykla buvo rankų darbo, nedidelė, bet labai tinkama eksperimentams. Gal dešimt metų jie tęsėsi, kol atradome, kiek druskos geriausia dėti, kokius prieskonius barstyti ir kokiomis malkomis rūkyklą kūrenti, kad žuvis išeitų pati skaniausia.“

Dešimties metų eksperimentai nepraėjo veltui – vieną dieną šeimoje M.Mančas pasidalijo sumanymu rūkyklą iš kiemo perkelti į vidų ir sukurti tokią, kad žmonės galėtų matyti ne tik kaip žuvis rūkoma, bet ir kaip ji ruošiama, kad visas procesas – lyg ant delno. Iš pradžių savo sumanymą norėjęs įgyvendinti savo gimtajame mieste – Palangoje, – vėliau persigalvojo ir su visa rūkykla išvažiavo į Vilnių, „Benedikto turgų“.

Vilmos Deveikytės nuotr./Rūkykla „Plekšnė migloje“
Vilmos Deveikytės nuotr./Rūkykla „Plekšnė migloje“

„Tai buvo sudėtingas projektas, – neslepia jis. – Reikėjo viską sugalvoti taip, kad žmonės galėtų matyti procesą, bet aplink nesijaustų dūmų kvapo. Atsivežę šviežią žuvį, per naktį sūdome, ryte beriame prieskonius ir dedame į rūkyklą. Po dviejų ar penkių valandų traukiame ir jau galima valgyti.“

Prieskonių nepadauginame, juk svarbiausia ne jie, o žuvies skonis.

Jokių priedų, kad žuvis ilgiau liktų šviežia, pašnekovas nenaudoja. Sako, netgi druskos beriąs mažiau, nei įprasta: „Mums nereikia keletą dienų žuvies laikyti, iš rūkyklos ji iškart iškeliauja į valgytojų namus. Prieskonių irgi nepadauginame, juk svarbiausia ne jie, o žuvies skonis – šiek tiek pipirų, česnako. Kai kurioms tinka ir truputis džiovintos saldžiosios paprikos.“

Vilmos Deveikytės nuotr./Žuvys rūkykloje „Plekšnė migloje“
Vilmos Deveikytės nuotr./Žuvys rūkykloje „Plekšnė migloje“

Nors ir išsiaiškinęs, kaip žuvį rūkydavo senovės lietuviai, M.Mančas visos patirties iš jų neperėmė – į savo rūkyklą jis deda ne šlapias, kaip įprasta, o sausas juodalksnio malkas. „Šlapios malkos duoda daugiau dūmo, bet sausų malkų dūmas švelnesnis, sveikesnis“, – aiškina jis.

Savaitgalius su meškere rankoje prie upės ar ežero mėgstantis leisti vyras savo sugautų žuvų į rūkyklą ne tik neveža, bet ir visą laimikį paleidžia. „Tegu veisiasi“, – sako ir prasitaria apie dar vieną savo laisvalaikio leidimo būdą. Kai prasideda lašišų nerštas, jau keletą metų M.Mančas su draugais lašišas saugo nuo brakonierių. „Situacija keičiasi, lašišų pastebimai padaugėjo, o brakonierių sumažėjo“, – šypsosi ir priduria, kad žuvį saugoti turėtų būti kiekvieno žvejo pareiga.

Jei norisi paskanauti rūkytos žuvies, iš rūkyklos sau jis dažniausiai traukia ungurį ir šamą. Nevalgo jų karštų, sako, daug skaniau, jei šaldytuve pastovi. Šiltas skanu ešerys ir lašiša.

Vis dėlto, jeigu rūkytos žuvies nusipirkote daugiau, nei galėjote suvalgyti, žuvies rūkymo meistras siūlo keletą būdų, kaip ją panaudoti naujam, netikėtam patiekalui.

Sumuštiniai su rūkyta žuvimi

Ingredientai:

  • duonos;
  • 30 g mėgstamos užtepėlės;
  • 50 g rūkyto ungurio;
  • 1 pomidoras;
  • 1 kiaušinis;
  • šakelė baziliko;
  • druskos;
  • pipirų.

Gaminimas:

1. Pomidorą smulkiai supjaustome, pagardiname baziliku, išmaišome.
Keptuvėje iškepame kiaušinį, pabarstome jį druska bei pipirais.

2. Ungurį supjaustome plonomis riekelėmis ar kubeliais.

3. Ant duonelės tepame užtepėlę, dedame ungurio gabalėlius ir pomidorus, o ant jų – keptą kiaušinį.

Vilmos Deveikytės nuotr./Sumuštinis su kiaušiniu ir rūkyta žuvimi
Vilmos Deveikytės nuotr./Sumuštinis su kiaušiniu ir rūkyta žuvimi

Tradicinis itališkas omletas frittata su rūkyta lašiša

Ingredientai:

  • 200 g varškės (9 proc. riebumo);
  • 2 šaukštai grietinės;
  • 4 kiaušiniai;
  • saujelė krapų/petražolių;
  • druskos;
  • pipirų;
  • 3–4 vyšniniai pomidorai;
  • 150 g karštai rūkytos lašišos;
  • 100 g špinatų;
  • 1 šaukštas natūralaus jogurto ar grietinės (papuošimui).

Gaminimas:

1. Varškę sumaišome su grietine ir kiaušiniais. Į masę dedame smulkintas prieskonines žoleles, beriame žiupsnelį druskos bei pipirų. Sudedame smulkintą lašišą, nuplautus bei nusausintus, nepjaustytus špinatus, susmulkintus vyšninius pomidoriukus, gerai išmaišome.

2. Visą šią masę dedame į sviestu išteptą kepimo indą ir šauname į iki 170–180 °C laipsnių įkaitintą orkaitę maždaug 15 min.

3. Frittata gražiausia patiekti kepimo inde. Nepamirškite pagardinti šaukštu natūralaus jogurto ar grietinės.

Vilmos Deveikytės nuotr./Tradicinis itališkas omletas „frittata“ su rūkyta lašiša
Vilmos Deveikytės nuotr./Tradicinis itališkas omletas „frittata“ su rūkyta lašiša

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs