Geografiniu požiūriu itin įvairi Peru driekiasi per Ramiojo vandenyno pakrantę, Andų kalnus ir Amazonės atogrąžų miškus. Ši įvairovė puikiai atsispindi ir tradicinėje peruietiškoje virtuvėje, kur dominuoja kukurūzai, bulvės ir kiti šakniavaisiai, bolivinės balandos, įvairios pupelės, ankštiniai augalai, taip pat ispanų atvežti ingredientai – ryžiai, kviečiai ir mėsa: jautiena, kiauliena ir vištiena.
Pasak Vilniuje veikiančio restorano „Pachamama“ virtuvės šefo Alvydo Kovo, Peru virtuvės išskirtinumo priežastis – jos sintezė su japonų skoniais ir ingredientais, vadinama „Nikkei“, o pagrindiniai ingredientai yra aitriosios paprikos, kalendros ir žaliosios citrinos.
Nors Peru virtuvėje patiekalų įvairovė plati, daugelis šios šalies kulinarine pažiba vadina žuvį ir iš jos ruošiamą sevičę – mėgstamiausią peruiečių patiekalą, kurio unikalų receptą turi kone kiekvienas namų ūkis. Pranešime žiniasklaidai cituojamas virtuvės šefas A.Kovas, pats kasdien lauko terasoje prisėdantiems svečiams ruošiantis sevičę, pateikia naudingų patarimų, jeigu sugalvotumėte ją gaminti namuose.
Žuvies kokybė itin svarbi
Sevičė tradiciškai gaminama iš šviesios termiškai neapdorotos žuvies, kuri marinuojama šviežiose paprastų citrinų arba žaliųjų citrinų (laimų) sultyse, pagardinama aitriosiomis paprikomis ir kitais prieskoniais, tarp kurių būtini smulkinti svogūnai, druska ir šviežia kalendra.
Sevičės gaminimas prasideda nuo geriausios kokybės žuvies pasirinkimo, tad A.Kovas rekomenduoja susirasti patikimą žuvies pardavėją ir su juo susidraugauti, papasakoti apie planuojamą sevičės gamybą ir paklausti jo rekomendacijų.
Tiems, kurie tik pabandys ruošti sevičę, tiktų dryžuotasis ešerys arba plekšnė.
„Pardavėjo teiraukitės šviežiausių jūrinių žuvų ir rinkitės tas, kurių mėsa yra tvirta ir balta, kvepia sūrymu. Tiems, kurie tik pabandys ruošti sevičę, tiktų dryžuotasis ešerys arba plekšnė. Rinkdamiesi žuvį būkite lankstūs, jei jūsų recepte yra ešerys, o plekšnė atrodo geriau, rinkitės ją, – pataria virtuvės šefas. – Grįžę suvyniokite žuvį plastikinėje plėvelėje ir laikykite lede – tai padės išsaugoti tekstūrą ir skonį.“
Skonis priklausys nuo marinavimo laiko
Prieš pjaustant žuvį virtuvės šefas pataria pagaląsti peilius, kad supjaustyti griežinėliai būtų tobuli. Tuomet juos reikia įdėti į citrinų sulčių marinatą. Žuviai marinuojantis, citrinų sulčių rūgštis įsiskverbia į minkštimą ir skaldo baltymus. Taip žuvis įgauna sevičės tekstūrą, kuri tampa panaši į virtų jūros gėrybių.
„Kiek laiko norite palikti žuvį marinate, priklauso tik nuo jūsų. Apie marinavimo procesą galvokite kaip apie kepsnio kepimą. Jeigu marinuosite 3 ar 5 minutes, žuvies išorė pradės tvirtėti, o vidus išliks švelnus ir drėgnas – tai bus beveik iškepusi žuvis (“medium rare„). 15–25 minutes marinuota žuvis prilygs būsenai “medium„, t. y. vidutiniškai iškepta žuvis, o jeigu norite, kad žuvis primintų visiškai iškeptą, marinuokite 25 minutes“, – pataria A.Kovas.
Jo teigimu, geriausias būdas nuspręsti, kaip paruošta sevičė jums geriausiai tinka, toks: įmeskite žuvies gabalėlius į marinatą ir kas penkias minutes ragaukite. Kadangi patiekalas valgomas termiškai neapdorotas, rekomenduojama jį paruošti šviežią ir suvalgyti nedelsiant.
Dažnai sevičė patiekiama kaip užkandis, o jeigu kaip pagrindinis patiekalas, tuomet šalia jo pridedamas garnyras – saldžiosios bulvės, salotos ar avokadai.
Jūsų dėmesiui – keli sevičės receptai: