1. Ženkite prie altoriaus
Ilgai ir laimingai… Regis, ši pasakose dažna frazė turi ir mokslinį pagrindą. Tyrimai rodo, kad susituokę iš tiesų ilgiau gyvename (net septyneriais metais!). Duke’o universiteto Jungtinėse Valstijose mokslininkai nustatė, kad niekada prie altoriaus nežengusius asmenis net du kartus dažniau ištinka ankstyva mirtis nei žmones, kurie palaiko ilgalaikius santykius. Santuoka ypač naudinga vyrams: jų mirtingumas sumažėja net 80 proc., moterų – 59 proc. Įdomu, kad, netekus žmonos, ankstyvos mirties grėsmė vyrams padidėja.
Vedybos dailiajai lyčiai nėra tokia svarbi ilgalaikio gyvenimo sąlyga kaip vyrams. Mokslininkų teigimu, didžioji dalis viengungių, kurios palaikė artimus santykius su draugais ar artimaisiais, sulaukė panašaus amžiaus, kaip ir ištekėjusios moterys.
Paaiškinimas paprastas: dailiosios lyties atstovės paprastai turi platesnį socialinį ratą nei vyrai, taigi, pagalbos ir paramos sulaukia net ir tada, kai nebūna to vienintelio. Taip pat nustatyta, kad susituokusios poros patiria mažiau streso ir rečiau serga širdies ligomis.
2. Pakvieskite draugę kavos
„Kai būnu su vaikystės drauge, pamirštu, kiek mums metų. Mes juokiamės ir kvailiojame lygiai taip pat, kaip ir prieš du dešimtmečius smėlio dėžėje. Tarsi būtume tokios pat jaunos“, – pasakoja Živilė. Tikriausiai ir jūs turite bičiulių, kurių draugijoje „atjaunėjate“. Paaiškėjo, tai ne tik jausmas.
Tyrimai rodo, kad artimi santykiai su draugais iš tiesų padeda pailginti gyvenimą.
Tyrimai rodo, kad artimi santykiai su draugais iš tiesų padeda pailginti gyvenimą. Tikimybė sulaukti garbaus amžiaus padidėja net 50 proc., jei reguliariai su jais susitinkate. Nemenkas skaičius, kad į tai numotumėte ranka.
Mokslininkai artimus socialinius ryšius priskiria prie tokių ilgaamžiškumui svarbių dalykų kaip sveika mityba, antsvorio neturėjimas, nerūkymas, saikingas alkoholio vartojimas. Tik šis kur kas malonesnis ir lengviau įgyvendinimas. Taigi, kada paskutinį kartą matėtės su drauge?
3. Padėkite kitiems
Daryti gera kitiems – irgi gera. Ir ne tik. Reguliariai padėdamos aplinkiniams galime išlošti papildomų gyvenimo metų. Altruizmas net svarbiau už jausmą, kad esame mylimos ir rūpime kitiems. Pasirodo, didžiausią naudą gauname ne imdamos meilę iš kitų, o ją atiduodamos.
Stephanie Brown, atlikusi tyrimą su pagyvenusiais asmenimis, nustatė, kad ilgiausiai gyveno tie, kurie dalyvavo savanoriškoje veikloje. Tačiau yra vienas „bet“. Jei pulsite padėti kitiems, tikėdamosi iš to „pasipelnyti“, galite likti tuščiomis. Pagalbos kitiems nauda akivaizdi tik tada, kai žmonės tai daro nuoširdžiai, vedami nesavanaudiškų tikslų.
Kitų žmonių džiaugsmas – geriausias blogų emocijų ir kasdienio streso, kurie tiesiogiai susiję su įvairiomis ligomis, priešnuodis. Be to, asmenys, kurie jaučia stiprų ryšį su aplinkiniais, paprastai gali pasigirti ir stipresne imunine sistema.
4. Siekite tikslų
Darbas žudo. Ar ne taip galvojame per atostogas gulėdamos po palme? O gal, viską metusios ir nerūpestingai leisdamos dienas, susigrąžintume biure iššvaistytą jaunystę? Iš tiesų, nors nuolatinis intensyvus stresas alina ir kenkia sveikatai, saikingos jo dozės yra naudingos. Priešingai, nei esame linkusios galvoti, darbas ne sendina, bet kaip tik jaunina.
Tyrimai rodo, kad nerūpestingi, karjeros nesiekiantys ir darbo nesureikšminantys asmenys miršta anksčiausiai. Ilgiausiai gyvena produktyvūs žmonės, kurie siekia prasmingų tikslų, juos įgyvendina ir kelia vis naujus. Jie nevengia streso, o jį „įdarbina“. Itin svarbu, kad veikla jums turėtų prasmę, tikslai būtų aktualūs. Nesiliaukite būti aktyvios ir sulaukusios pensijos: savanoriaukite, puoselėkite pomėgius – darykite tai, kas kursto ugnelę jūsų širdyse.
5. Neskubėkite susilaukti vaikų
Vis daugiau moterų neskuba kurti šeimos, o apie vaikus pradeda galvoti tik peržengusios trisdešimtmečio slenkstį ar dar vėliau. Vieni į tokį pasirinkimą žiūri kritiškai: „Būsi ne mama, o močiutė savo vaikui.“, kiti kaip tik ragina palūkėti: „Geriau pakeliauk, pasižmonėk, siek karjeros – visas gyvenimas dar prieš akis.“ Ir, regis, pastarieji neklysta.
Tyrimai rodo, kad moterys, kurios susilaukė vaikų būdamos keturiasdešimties ir vėliau, gyvena ilgiausiai.
Tyrimai rodo, kad moterys, kurios susilaukė vaikų būdamos keturiasdešimties ir vėliau, gyvena ilgiausiai. Apskaičiuota, kad jos net keturiasdešimt kartų dažniau sulaukia šimto metų, palyginti su moterimis, kurios mamomis tapo vos dvidešimties. „Gebėjimas išnešioti kūdikį vėlesniame amžiuje rodo, kad moters reprodukcinė sistema sensta lėtai, vadinasi, lėtai sensta ir kūnas“, – taip tyrimo rezultatus aiškina profesorius Thomas Perlsas.
Žinoma, jei labai norite vaikų, neverta rizikuoti, iki paskutinės minutės tikint, kad jūsų kūnas nesensta. Tačiau jei dar turite daug ką nuveikti, negraužkite savęs, kad neskubate tapti mamyčių klubo nare.
6. Įsigykite šunį arba katę
Jei vis dar abejojate, ar jums reikia augintinio, šis mokslininkų atradimas galbūt padės apsispręsti. Šuo arba katė gali ne tik tapti nauju geriausiu jūsų draugu, bet ir asmeniniu „daktaru“.
Dvidešimt metų trukęs tyrimas parodė, kad žmonės, kurie niekada neturėjo katės, net 40 proc. dažniau gali sirgti širdies ligomis. Gyvūnai apskritai suteikia teigiamų emocijų, po įtemptos dienos padeda numalšinti stresą, o šunų augintojai dar ir daugiau juda, kas neabejotinai naudinga sveikatai.
7. Kuo dažniau mylėkitės
Tai – tikriausiai vienas maloniausių ilgaamžiškumo receptų. Teigiama, kad žmonės, kurie nuolat mylisi, gyvena bent dvejais metais ilgiau. Seksas ne tik padeda užmigti, kontroliuoja apetitą, stiprina imunitetą, bet ir malšina skausmą bei stresą.
Be to, tai puiki mankšta: Kvebeko universiteto Kanadoje mokslininkai nustatė, jog per trisdešimties minučių meilės aktą vyrai vidutiniškai sudegina 120 kalorijų, moterys – 90. Ką jau kalbėti apie artumo jausmą, užplūstantį po saldžių glamonių (sekso metu gaminasi prieraišumo ir meilės hormonas oksitocinas, kuris padeda partneriams išlikti kartu). Saldžiausia panacėja!
8. Raskite laiko poilsiui
Rekomenduojama pasivaikščioti ar pasimankštinti bent kartą per valandą, taip išlošite bent dvejus gyvenimo metus.
Kiek valandų praleidžiate sėdėdamos darbe? Ir kaip dažnai darote pertraukėles? Darbdaviams šis mokslininkų atradimas gali ir nepatikti, tačiau, norint ilgiau gyventi, patariama kuo dažniau daryti pertraukas ir kuo mažiau sėdėti. Rekomenduojama pasivaikščioti ar pasimankštinti bent kartą per valandą, taip išlošite bent dvejus gyvenimo metus. Taip pat – nepraleiskite atostogų!
Apskaičiuota, kad darbuotojai, kurie atostogauja bent kartą metuose, ankstyvos mirties tikimybę sumažina 20 proc. Jei kartais vadovas prieštarautų dėl jūsų atostogų, atsiminkite šiuos skaičius kaip argumentus.
9. Rinkitės žalumą
Gyventi senamiesčio bute ar statytis namą toliau už miesto? Su tokia dilema susiduria nemažai žmonių, ieškančių sau būsto. Jei priklausote šiai abejojančiųjų grupei, mokslininkai patartų rinktis antrąjį variantą: kuo žalesnė gyvenamoji aplinka, tuo didesnė tikimybė, kad ilgiau gyvensite. Gamta padeda malšinti stresą, stiprina imunitetą, žmonės jaučiasi laimingesni, labiau patenkinti savo gyvenimu ir net būna kūrybiškesni.
Na, o jei neturite galimybės įsigyti namo ar buto su vaizdu į Nerį, atgaivinkite betono sienas gamtos paveikslais, o palanges (ir darbo stalą) papuoškite gyvais augalais.
10. Būkite optimistė
Stenkitės į viską žvelgti pozityviai: patirsite daugiau teigiamų emocijų ir ilgiau gyvensite. Mokslininkai, keturiasdešimt metų stebėję beveik 5 tūkst. žmonių, sako, kad anksčiausiai miršta pesimistai. Kiti tyrėjai, kurie analizavo vienuolių gyvenimą nuo paauglystės iki senatvės, nustatė, jog optimizmo nestokojančius dienoraščius rašiusios moterys gyveno ilgiau nei jų kolegės, kurios mėgo pasiguosti ir padejuoti.
Taigi dažniau pamatykite ir įvertinkite teigiamus, o ne neigiamus dalykus. Nepamiršdamos kasdien padėkoti už smulkmenas, tokias kaip geras oras, rytinė kava, malonus pašnekovas, ne tik jausitės laimingesnės, bet ir mėgausitės ilgesniu gyvenimu.
