Mitybos pasekmės akivaizdžios jau dabar
Socialinio eksperimento #VaikasNeŠiukšliųDėžė metu nusprendęs pasigilinti į tai, ką kasdien valgo vaikai, Simonas teigia supratęs, kad per trisdešimt metų sistema ikimokyklinio ugdymo įstaigose ne itin pasikeitė, o vaikų mitybos problemos yra išties didelio masto.
Gausiai cukrumi saldintos arbatos ir pieniškų dešrelių nepriskirtume prie sveikatai palankių produktų, tačiau būtent toks maistas dažnai vyrauja darželių valgiaraščiuose.
Maždaug 60 procentų darželių vaikai tris kartus per dieną gauna batono riekę su sviestu.
„Darželiuose vaikai maitinami bent 3 kartus per dieną, taigi jie pripranta prie netinkamos mitybos ir tokius įpročius persineša į namus. Net jei tėvai namuose stengiasi įdiegti sveikos mitybos principus, darželyje visa tai gali sugriūti“, – kalbėdamas, kaip vaikai reaguoja į tokią mitybą, teigia pašnekovas.
Jo nuomone, dabartinė situacija ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra palanki verslui, ir tam skiriama per mažai dėmesio. Simonas neslepia, jog 100 dienų išbandymas, valgant darželinukų maistą, jam tarsi atvėrė akis.
„Gali būti sunku suprasti, kokios netinkamos mitybos pasekmės vaikams bus po trisdešimties metų, tačiau tereikia atkreipti dėmesį, jog daugeliui jau ikimokykliniame amžiuje genda dantys būtent dėl nesveiko ar nekokybiško maisto“, – komentuoja vyras, eksperimento metu priaugęs 8 kg svorio.
Ką valgė vyras, galite pasižiūrėti ČIA.
Iš 211 darželių meniu – 2 labai geri
Po eksperimento, pasikvietęs dietologų ir dietistų komandą, praeitų metų gruodį Simonas socialiniuose tinkluose inicijavo judėjimą „Super tėvai“ („Facebook“ dabar yra 4,3 tūkst narių – red.), kurio tikslas – skatinti formuoti sveikus vaikų mitybos įpročius bei suteikti paramą keičiant nusistovėjusius ugdymo įstaigų meniu.
Per pirmąjį mėnesį „Super tėvų“ komanda sulaukė ir įvertino 211-kos Lietuvos darželių valgiaraščius.
Nors Simonas džiaugiasi, kad per šį neilgą laikotarpį prie iniciatyvos prisidėjo keli tūkstančiai tėvų, o specialistų komanda nuolat sulaukia laiškų, – neseniai jų atlikta Lietuvos darželiuose tiekiamo maisto analizė nuteikia ne itin pozityviai.
„Pagal kriterijus, iš 211 darželių valgiaraščių tik du yra labai geri. Apibendrinant, 30 procentų visų valgiaraščių įvertinti gerai, 60 procentų – vidutiniškai, o 10 procentų – labai prastai (ten vaikams bene kasdien patiekiama grikių košė su sviestu ir pienu, makaronai). Maždaug 60 procentų darželių vaikai tris kartus per dieną gauna batono riekę su sviestu“, – analizės išvadomis dalijasi vyras.
Jis taip pat papildo, jog daugelyje ES valstybių darželiuose netiekiamas karštas maistas; tuo metu Lietuvoje tam suteikiamos puikios sąlygos, tačiau jos dažnai tinkamai neišnaudojamos.
Kiekvienas gali padaryti perversmą
„Visi mokame vienodus mokesčius, tačiau atrodo, jog kai kuriuose valstybiniuose darželiuose vaikai maitinami kitų darželių atlikusiu maistu. Taip nevyktų, jei žmonės kalbėtų ir nebijotų reikalauti pokyčių“, – sako Simonas, pabrėždamas, jog kiekvienas norintis gali padaryti tam tikrą perversmą.
Anot pašnekovo, viskas formuojasi nuo pat ankstyvosios vaikystės, todėl tėvai turėtų jausti atsakomybę už savo elgesį ir įpročius.
Kalbėdamas apie „Super tėvų“ veiklą, jis teigia, jog tai puikus paskatinimas tėvams žengti pirmąjį žingsnį: „Tėvai mums atsiunčia savo vaikų darželių meniu, dietologė juos išanalizuoja ir pateikia išvadas, kas yra blogai ir ką galima keisti. Svarbu reikalauti, kad darželiuose tiektų sveikesnį maistą.“
Pašnekovas patikina, jog sparčiai didėjanti „Super tėvų“ bendruomenė parodo, kad vis daugiau tėvų aktyviai prisideda prie pokyčių ir siekia, kad jų vaikai būtų maitinami sveikai, tačiau ne visiems tai svarbu.
„Deja, bet dalis tėvų prisitaiko prie netinkamos vaikų mitybos darželiuose ir nemato jokių problemų, kiti net nežino, kokį maistą ten vaikai valgo, ar sužinoję nelabai rūpinasi“, – pastebi Simonas.
Svarbu rodyti tinkamą pavyzdį
Ir nors šiais laikais turime daug informacijos šaltinių, pašnekovo nuomone, visuomenėje vis dar trūksta sąmoningumo: neretai patys tėvai skatina vaikus perimti netinkamus įpročius, pavyzdžiui, liepdami suvalgyti visą patiekalą ar nenorimą maisto produktą.
„Iš esmės, mes gimstame mokėdami jausti alkį. Maži vaikai jaučia, ko nori jų organizmas, kada jie iš tikrųjų alkani. Jeigu mes savo vaikams leistume valgyti tada, kada jie to nori, žinoma, iš virtuvės pašalinę nesveikus užkandžius, išmokytume juos klausytis savo pojūčių, o ne atimtume iš jų tą žinojimą. Juk kiek daug žmonių tik suaugę pradeda galvoti, kad reikia atsižvelgti į organizmo poreikius“, – kalba Simonas.
Anot pašnekovo, viskas formuojasi nuo pat ankstyvosios vaikystės, todėl tėvai turėtų jausti atsakomybę už savo elgesį ir įpročius, kadangi visa tai ilgainiui pradeda atsispindėti jų vaikuose.
„Jei tėvams sunku keistis dėl savęs, derėtų keistis bent dėl savo vaikų – mes turime būti pavyzdžiu. Juk jei tėvai valgys daržoves, vaikai jų tikrai neatsisakys“, – aiškina Simonas ir pateikia pavyzdį, jog savo vaikams anksčiau patiekdavęs pieniškų dešrelių, per tris savaites – neturėdamas šio produkto namuose – atpratino juos nuo tokios „tradicijos“.
Žinoma, daug lengviau mikrobangėje pašildyti pusgaminių, nei gaminti valgį namuose kartu su vaikais. Tačiau kai nerandama laiko vaikams, atsiranda daug problemų, ne tik kalbant apie mitybą.
Kita vertus, vyras pažymi, jog didžiausia problema yra tėvų nemokėjimas ar nenorėjimas laiko skirti savo vaikams.
„Žinoma, daug lengviau mikrobangėje pašildyti pusgaminių, nei gaminti valgį namuose kartu su vaikais. Tačiau kai nerandama laiko vaikams, atsiranda daug problemų, ne tik kalbant apie mitybą. Statistinės septynios minutės per dieną, kurias tėvai skiria pokalbiams su vaikais, išties kraupina. Tiek laiko neužtenka, kad vaikas taptų atviras, kad jis norėtų pasipasakoti, ką nuveikė per dieną“, – sako Simonas.
Netradicinis tėtis
Su žmona Ieva Kačinskaite-Urboniene auginantis tris vaikus – Anabelę (4 m.), Viesulą (3 m.) bei Džiugę Aurorą (7 mėn.), – Simonas socialiniuose tinkluose išgarsėjo ne tik kaip iššūkių mėgėjas, bet ir kaip supertėtis, laužantis stereotipus apie tradicinį vaidmenų šeimoje pasiskirstymą.
Gimus pirmiesiems vaikams, jis išėjo tėvystės atostogų, ir, kaip pats teigia, tuomet tam neprireikė jokių instrukcijų.
„Tėvystė man tapo vienu maloniausių žaidimų, buvimas tėčiu yra labai geras jausmas. Tas nuolatinis stebėjimas, kaip vaikas auga, kaip jis tobulėja lygiai tiek, kiek įdedi pastangų, yra įkvepiantis, – dalijasi vyras. – Dabar skaitau daug knygų apie vaikų auginimą, tačiau žinios atsiranda ir natūraliai, jaučiant vaiko vidinį pasaulį, ugdant tarpusavio santykį, tą žaidimą, pokalbį vienas su kitu.“
Simonas atkreipia dėmesį, jog tėvų ryšys su vaiku pradeda formuotis dar nėštumo laikotarpiu. Pasak jo, įprastai vyrai, nepasirengę nėštumo metu, gimus kūdikiui, du pirmuosius mėnesius su juo praleidžia apie 3 minutes per dieną: negaudami atsako, nežinodami, kaip elgtis, jie perima antraplanį vaidmenį vaiko atžvilgiu – toks atsiribojimas labai pakenkia ateičiai ir neretai tampa įpročiu.
„Manau, kad nėštumo periodas yra itin reikšmingas abiem tėvams, turintis įtakos ir jų santykiams su vaikais ateityje. Kuo labiau vyras įsijaučia į moters vaidmenį, būna kartu su ja, ugdo empatiją, tuo jam lengviau atsiradus kūdikiui. Neretai 8–9 nėštumo mėnesį vyrą apninka baimės, kad atsiradus vaikui dings jo vyriškumas ar laisvės. Todėl pokalbiai, neatitrūkimas vienam nuo kito šiuo laikotarpiu yra tiesiog būtini“, – sako pašnekovas.
Iššūkiai – tik hobis
Šiandien Simonas džiaugiasi, jog per pastaruosius metus įrodė, kad gali išgyventi be telefono, interneto, cukraus, mėsos, alkoholio. Kaip jis patikina, eksperimentai padeda kovoti su savimi ir įgyti žinių, tačiau tėra hobis.
„Dabar, praėjus visiems iššūkiams, susikoncentravau į projektą „Super tėvai“ – juk vien eksperimentais negyvensi. Turiu daug planų, labai noriu, kad mums pavyktų ir kad 2018-aisiais galėtume pasakyti, jog pagaliau padarėme žingsnį nuo Nepriklausomybės atkūrimo“, – sako Simonas.
Visgi jis atskleidžia, kad šiuo metu ir vėl stoja į akistatą su savimi: dešimt metų nebuvęs sporto salėje, dėl traumos palikęs sportą su dideliu liūdesiu ir pykčiu, Simonas jį bando įsimylėti vėl: „Supratau, kad ir šiuo klausimu turiu rodyti vaikams pavyzdį, o esu labai nutolęs sporto.“
Manau, kad nėštumo periodas yra itin reikšmingas abiem tėvams, turintis įtakos ir jų santykiams su vaikais ateityje.
Kalbėdamas apie mitybą, jis sako dabar tik norintis atrasti balansą: „Kuomet buvau atsisakęs cukraus, mano žmonai buvo sunku, ji stengdavosi gaminti vaikams ir prisitaikyti prie mano iššūkių. Be jos aš nebūčiau sugebėjęs to pasiekti. Iki šiol nevalgiau mėsos, tačiau po pastarojo eksperimento, kuomet daugiausia maitinausi kavinių ir darželių maistu, vėl įtraukiau ją į racioną. Manau, dabar visa mūsų šeima atsistos į tokį saugų, įvairios ir subalansuotos mitybos kelią.“
Pašnekovas teigia vis dar jaučiantis eksperimento #VaikasNeŠiukšliųDėžė pasekmes: išsekimą, nuovargį, prastą rytinę nuotaiką.
„Kai buvau atsisakęs mėsos ir cukraus, savijauta buvo kur kas geresnė, nors valgio gaminimas ir pareikalaudavo daugiau pastangų. Tačiau tikrai rekomenduoju visiems išbandyti save ir nebijoti eksperimentų, kad ir savaitę maitinantis žaliavalgiškai – tokie iššūkiai moko pajausti save, klausytis organizmo poreikių, ir tik taip galima suprasti, tinka jums tai ar ne“, – sako Simonas.
