„Nors gali atrodyti, kad su dvejų metų vaiku nesusitarsi – nieko panašaus. Nesusitarsi tik tada, kai vaikas bus nesuinteresuotas tartis. Aišku, priklausomai nuo vaiko amžiaus, yra skirtingi būdai kaip prie jo „prieiti“, bet kai kurios taisyklės galioja visais atvejais“, - sako V.Kurpienė.
Savo seminare, skirtame tėvams, auginantiems 2–12 metų amžiaus vaikus, V.Kurpienė pasidalijo asmenine patirtimi ir naudingais patarimais, kaip tinkamai ugdyti vaiko mitybos įpročius.
15min GYVENIMAS skaitytojams pateikia V.Kurpienės rekomendacijas.
Vengti draudimų
Draudimai veikia atvirkščiai. Žinoma, vaikas gali susivaldyti, jei neleidžiate jam namuose valgyti saldumynų. Bet neigiamos draudimų pasekmės pasimatys per gimtadienius (besaikis „draudžiamų“ produktų valgymas) arba tada, kai jis pradės eiti į mokyklą ir gaus savų pinigų.
Nesakau, kad tie vaikai, kuriems nebuvo draudžiama valgyti „nesveikų“ produktų, jų nevalgys. Valgys, tiesiog jaus saiką.
Jei nenorite, kad jūsų vaikas valgytų tam tikrų maisto produktų, geriau ribokite jų prieinamumą, bet nedrauskite. Lygiai taip pat jei norite, kad vaikas valgytų daugiau vaisių ar daržovių – nuplaukite ir padėkite jas pasiekiamoje vietoje.
Negaminti atskirų patiekalų
Būna, kad šeimoje gaminami atskiri patiekalai, nes vaikai nori vienų dalykų ir nenori kitų. Nesuprantu, kodėl kai kurie tėvai taip elgiasi ir leidžia vaikams nustatinėti tokias taisykles. Žinoma, jei atskiras patiekalas vaikui gaminamas dėl sveikatos priežasčių (pvz., alergijų) – viskas su tuo gerai. Bet ne tada, kai vaikas tiesiog nori blynų ar kažko kito, ir nieko daugiau.
Ruošti vieną patiekalą visai šeimai yra svarbu ir psichologiškai, kad visi jaustųsi šeimos dalimi. Žinoma, tai nereiškia, kad visi turi valgyti vienodai patiektą patiekalą, tačiau patiekalo pagrindas turi išlikti tas pats.
Pavyzdžiui, jei išvirėte košės, visi šeimos nariai įsideda kokių nori pagardų pagal savo skonį. Arba - jei gaminate troškinį iš avinžirnių, ir mažas vaikas nevalgo sumaišytų maisto produktų (kas yra visiškai normalu), išvirtų avinžirnių dalį atidėkite vaikui, o iš likusių pagaminkite troškinį kitiems.
Ruošti vieną patiekalą visai šeimai yra svarbu ir psichologiškai, kad visi jaustųsi šeimos dalimi.
Tarkime, aš per Kūčias nesumaišau mišrainių – jų sudedamąsias dalis patiekiu atskirai, „juostomis“. Tada vaikai gali pasirinkti valgyti produktus, kurių nori, o kiekvienas suaugęs tiesiog gali susimaišyti juos savo lėkštėje. Tas pats ir su daržovėmis: jei jas supjaustysime atskirai ir mažesniais gabaliukais, vaikai tikrai noriau jas valgys.
Valgyti kartu
Labai svarbu, kiek įmanoma dažniau, visiems šeimos nariams valgyti kartu – nuo to labai priklauso vaiko mityba.
Stebėdamas savo tėvus, vaikas formuoja savo valgymo įpročius. Jei vaikas matys, kad kasdien valgote daržoves, jam taps įprasta ir pačiam jas valgyti. Kalbant apie mažiukus vaikus, jie mėgsta valgyti tai, ką valgo jų tėvai, tad valgant kartu tampa daug lengviau paskatinti vaiką paragauti vienų ar kitų maisto produktų.
Valgyti tik prie stalo
Vaikai mokosi iš tėvų pavyzdžio. Jei patys valgydami žiūrite televizorių, naršote internete ar skaitote knygą, natūralu, kad ir vaikas valgymą pradės sieti su užsiėmimu. Tada jis sunkiai išsėdės prie stalo, valgys žaisdamas ar žais su maistu.
Labai svarbu išugdyti suvokimą, kad valgant reikia atsisėsti prie stalo. Jokių valgymų vaikštant ar dar kažką veikiant – tokiu būdu mes nepajaučiame nei maisto skonio, nei jo suvartojamo kiekio.
Labai svarbu išugdyti suvokimą, kad valgant reikia atsisėsti prie stalo.
Taigi pirmiausia nereikėtų sukurti tokių sąlygų, kad vaikas galėtų nuolatos užkandžiauti. Antra, svarbu paaiškinti vaikui, kad valgoma tik prie stalo, o jei pakyli nuo stalo – vadinasi, jau pavalgei, ir tavo lėkštė nuimama.
Kitas dalykas, svarbu ir tai, ką prie stalo šnekame. Jei prie stalo kalbėsime pakeltu tonu ar apimti negatyvių emocijų, vaikas valgymą prie stalo gali pradėti asocijuoti su nemalonia veikla. Bet jei susikuriame gražių tradicijų ir kalbame apie teigiamus dalykus, vaikas įpras, kad valgymas prie stalo yra smagu.
Pavyzdžiui, mano šeimoje vakarienės metu visi pasako po tris gerus dalykus, įvykusius per dieną. Taip ne tik sukuriame teigiamą atmosferą, bet ir daugiau sužinome apie savo vaikus, vienas kitą.
Suteikti pasirinkimą
Didžiulė klaida vaiko klausti „ką valgysi?“, nes jis tada ir pasirinks bulvytes, makaronus ar blynus.
Mes turime vaiko pasirinkimą apriboti iki dviejų variantų, kurie mums būtų priimtini, užduodami tikslingus ir konkrečius klausimus. Pavyzdžiui, paklausti, ar valgysi varškę su nesaldintu jogurtu ar varškėčių. Mažesnių vaikų galima pasiteirauti, iš kokio indo norės valgyti.
Jei mes nusprendžiame gaminti, pavyzdžiui, žuvį, paklausiame vaiko, ar kepti orkaitėje, ar keptuvėje. Žinoma, vaikas gali atsisakyti, bet tada galima paklausti – žuvį valgysime trečiadienį ar šeštadienį? Vaikas girdės, kad jis gali pasirinkti.
Aišku, pirmiausia tokius pasiteiravimus reikia „atidirbti“ su maistu, kurį vaikas tikrai mėgsta, ir tik tada pereiti prie kitų.
Turime vaiko pasirinkimą apriboti iki dviejų variantų, kurie mums būtų priimtini, užduodami konkrečius klausimus.
Įtraukti į procesą
Parduotuvėje paprašykite vaiko, kad į pirkinių krepšį įdėtų kažkokį reikiamą produktą ar pats jį išrinktų (pvz., raudoną ar žalią papriką).
Taip pat ir gamindami kažkokį patiekalą, paprašykite vaiko prisidėti ir parinkite užduotį, priklausomai nuo jo amžiaus (pvz., supilti kruopas, nuplauti daržoves). Pagaminę maistą, kartu padenkite stalą. Procesas truks ilgiau, bet tikėtina, kad ir vaikas bus labiau linkęs valgyti.
Kitas dalykas, jei nuo pat mažens vaiką pratinsite prie maisto gamybos, jums bus tik lengviau – paaugęs jis žinos, kaip įjungti viryklę, ir pats jums pagamins pusryčius ar pietus.
Aiškios taisyklės ir ribos dėl vaiko gerovės
Reikia suprasti, kad mes, suaugusieji, galime priimti sprendimus, kurie susiję su pasekmėmis, o vaikai dėl savo amžiaus dažnai tiesiog negali jų įvertinti.
Žinoma, jei neleidžiame kažko vaikui, mums instinktyviai pasidaro gaila, tačiau turime suprasti, kad ribos yra dėl vaiko gerovės.
Kada yra aiškios ribos, ir vaikas žino taisykles, jam yra ramiau, saugiau, net jei tai yra taisyklės, kurios jam nepatinka. Juk yra daug taisyklių, kurios gali nepatikti, kaip kėlimasis anksti ryte ar grįžimas iš lauko atitinkamu laiku, bet mes vis tiek tą turime daryti. Tas pats ir su mityba. Kuo anksčiau vaikas išmoks sveikos mitybos principų, tuo jam bus lengviau ateityje.
Kuo anksčiau vaikas išmoks sveikos mitybos principų, tuo jam bus lengviau ateityje.
Kai pradėsite kažką keisti, natūralu, kad jūsų vaikui iš pradžių tai gali nepatikti. Todėl labai svarbu apie pokyčius ir taisykles vaikus įspėti iš anksto.
Tačiau dar prieš pradėdami tokį pokalbį su vaiku, labai svarbu ir patiems tinkamai nusiteikti, susitarti su savimi. Nes jei jūs bandysite kažką išaiškinti vaikui, nebūdami tuo visiškai tikri, vaikas išgirs abejonę jūsų balse ir galimai sukels pasipriešinimą.
Ir, svarbiausia – pokyčiai turi vykti po vieną. Pradėkite nuo paprasčiau įgyvendinamų naujovių ir taip po truputį įveskite taisykles.
