E.Cikanavičiūtė teigė, jog mitybos kraštutinumus galima suskirstyti į dvi dalis: maistinių medžiagų nepakankamą suvartojimą ir perteklinį maistinių medžiagų suvartojimą.
Visgi, anot dietologės, nepakankamo maistinių medžiagų suvartojimo problema yra mažiau aptariama, tad savo pranešime ji nusprendė analizuoti, kokia mityba galimai prie to priveda.
„Galvojant apie kraštutines, ekstremalias dietas, kurios priveda prie nepakankamo maistinių medžiagų bei energijos suvartojimo, turbūt natūraliai mintyse kyla asociacijos su augaline mityba. Ir tam yra priežasčių“, – teigė ji.
Vegetarizmo pavojai
Pasak E.Cikanavičiūtės, nepaisant to, kad daug tyrimų patvirtina vegetarinės dietos teigiamą poveikį mažinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką, nereikėtų tuo aklai kliautis: „Galbūt tų tyrimų rezultatus veikia ir tai, kad žmonės, linkę maitintis vegetariškai, apskritai galbūt propaguoja sveikesnį gyvenimo būdą. Galbūt jie rečiau rūko, suvartoja mažiau alkoholio ar daugiau sportuoja.“
Ji pasakojo, jog dar praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje buvo užfiksuoti pirmieji sveikatos sutrikimų atvejai, galimai sukelti vegetarinės mitybos.
„Pirmieji vitamino B12 trūkumo dėl vegetarizmo atvejai aprašyti gana neseniai, apie 1960-uosius, kada pastebėta šios medžiagos stoka tarp Indijos vegetarų, o po dešimtmečio – tarp JAV gyventojų. O štai 1969 metais buvo aprašytas kūdikio mirties atvejis, kada atlikus tyrimus paaiškėjo, kad mirtis ištiko dėl vitamino B12 stokos.
Kūdikio kraujyje buvo nustatyta padidėjusi aminorūgšties homocisteino koncentracija ir pastebėti ateroskleroziniai pakitimai.
Iškelta hipotezė, kad kraujagyslių pažeidimai buvo sąlygoti homocisteino ir jo darinių koncentracijos padidėjimo“, – nurodė gydytoja.
Vitamino B12 stoka siejasi su širdies ir kraujagyslių ligomis
Padidėjusi homocisteino koncentracija kraujyje (hiperhomocisteinemija) yra vienas iš rizikos veiksnių, skatinančių aterosklerozės vystymąsi. Hiperhomocisteinemija siejama ir su kitais širdies ir kraujagyslių sutrikimais, pavyzdžiui, insulto rizika.
E.Cikanavičiūtė nurodė, jog hiperhomocisteinemiją gali sukelti vitaminų B12, B9 ir vB6 nepakankamumas organizme. Visgi B12 trūkumas yra laikomas pagrindine sutrikimo priežastimi.
„Kaip žinia, B12 yra įsisavinamas tik su gyvūninės kilmės maistu. Ir nors kartais kalbama, kad jo galima gauti ir iš augalinės kilmės maisto, reikėtų atkreipti dėmesį, kad augaliniame maiste randama neaktyvi šio vitamino forma.
Negana to, tas nedidelis neaktyvios formos vitamino B12 kiekis, gaunamas vartojant augalinį maistą, gali netgi slopinti jo pasisavinimą iš gyvūninės kilmės maisto“, – argumentavo dietologė.
Be to, pasak E.Cikanavičiūtės, taip pat yra iškelta prielaida, kad homocisteino koncentraciją didina ir nepakeičiamų aminorūgščių metionino ir lizino, kurių didžioji dalis yra įsisavinama būtent iš gyvūninės kilmės maisto, trūkumas.
Veganai – didžiausia rizikos grupė
Dietologės teigimu, studijose, kuriose lyginta visavalgių, vegetarų ir veganų homocisteino koncentracija organizme, nustatyta, kad didžiausias homocisteino lygis kraujyje yra tarp veganų – žmonių, kurie vartoja tik augalinės kilmės maistą. Tuo tarpu vegeterinėje dietoje šis rodiklis yra mažesnis, nei tarp visavalgių.
Tačiau vienoje 17 studijų metaanalizėje, pasak E.Cikanavičiūtės, nustatyta, kad, lyginant laktoovovegetarus, laktovegetarus, veganus ir visavalgius, mažiausia homocisteino koncentracija buvo tarp visavalgių; didžiausia – tarp veganų.
„Taigi vegetarai, veganai, kuriems neužtikrinamas vitamino B12 poreikis, dėl padidėjusios homocisteino koncentracijos susiduria su didesne rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Taip pat yra iškeliama hipotezė, kad vitamino B12 trūkumas, lemiantis hiperhomocisteinemiją, turi didesnės įtakos žmonėms, besimaitinantiems augaliniu maistu, negu visavalgiams“, – teigė gydytoja.
Ji pridūrė ir tai, kad papildų vartojimas kol kas nėra mokslo patvirtinta išeitis: „Šiandien tyrimai, kuriuose vertinama, ar vitaminų B12 ir B6, folio rūgšties papildai gali sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, yra riboti ir neparodantys gerų rezultatų. Turbūt teks to laukti ilgiau.“
Problemų kelia obsesinis susidomėjimas „sveika mityba“
Dietologė taip pat užsiminė ir apie dar vieną, vis labiau aktualią maitinimosi tendenciją, kuri potencialiai atveda prie nepakankamo įvairių maistinių medžiagų bei energijos suvartojimo. Tai – obsesinis susidomėjimas „sveika mityba“.
„Perdėtas žmogaus polinkis maitintis pagal savo supratimą tariamai „sveiku“ maistu yra įvardijamas nervinės ortoreksijos sutrikimu. Šis terminas paplito labai neseniai, kada vienas JAV gydytojas pradėjo kalbėti, jog kai kurių žmonių siekis gyventi ir maitintis sveikai paradoksaliai sutrikdo jų gyvenimą, – pasakojo gydytoja. – Nervinės anoreksijos atveju ypač atsižvelgiama į maisto kiekį, o štai ortoreksijoje perdėtai koncentruojamasi į maisto kokybę.“
Nervinės ortoreksijos simptomai, pasak E.Cikanavičiūtes, yra perdėtas rūpinimasis maisto kokybe, jo pirkimu, ruošimu, mitybos planavimu, taip pat manymas, kad maistas pirmiausia yra sveikatos šaltinis, tikėjimas, kad tam tikro maisto valgymas arba atsisakymas gali padėti pasveikti nuo ligų. Žmogus gali pradėti tarsi bijoti „nesveikų“ produktų ar netgi bjaurėtis jų vartojimu.
Anot medikės, nervinei ortoreksijai būdingas besąlyginis tikėjimas savo „tiesa“ ir įsitikinimais, nepaisant to, kad rizikuojama susidurti su tam tikrų maistinių medžiagų ar energijos trūkumu, ar netgi – mitybos nepakankamumu.
Organizmo detoksikacija gali būti pavojinga
E.Cikanavičiūtė priminė ir kitą ne mažiau aktualų maitinimosi kraštutinumą – siekį „detoksikuoti“ organizmą. Kaip pavyzdį medikė pasitelkė vengrų mokslininkų tyrimą apie dvi Vengrijoje organizuotas „sulčių stovyklas“.
„Stovyklų tikslas – detoksikacija, išsivalymas nuo kažko. Atkreipiamas dėmesys, kad stovyklose nebuvo vartojamas joks kieto pavidalo maistas, taikyta labai mažo kaloringumo dieta ir intensyvus fizinis krūvis, netgi laisvinamieji preparatai.
E.Cikanavičiūtė priminė ir kitą ne mažiau aktualų maitinimosi kraštutinumą – siekį „detoksikuoti“ organizmą.
Toks metodas reprezentuotas kaip organizmui labai naudingas „išsivalymas iš esmės“. Visgi buvo paminėta, kad stovyklose registruotos dvi mirtys, – dalijosi Santaros klinikų dietologė. – Taigi, kalbant apie maitinimosi kraštutinumus, labai linkiu, kad tie „ekstremalumai“ būtų su protu.“
