Prie 10 km trasos starto, susirišę rankas 50 cm ilgio virvele, stojo prieš 10 metų kepenų transplantacijos operaciją patyręs 58-erių Stasys Laniauskas ir jo bendraamžis – išties atletiškai sudėtas regėjimo negalią turintis Zigmantas Rimkus.
S.Laniauskas ne tik užsiregistravo 10 km bėgimui, norėdamas palaikyti „Vilties bėgimo“ idėją. Ir ne tik bendraudamas su žmonėmis aiškino, kiek gyvybių po smegenų mirties gali išgelbėti vienas donoras ar bent pagerinti recipientų gyvenimo kokybę (gali padėti net septyniems), bet tapo Zigmanto akimis! Įsivaizduojate, ką reiškia bėgti tūkstančio žmonių minioje jų nematant? Tad Stasys neslepia – prieš šį bėgimą jaudinosi labiau nei visuomet.
Vyrai dar prieš bėgimo startą pradėjo kartu treniruotis – juk bėgti poroje, kai mato tik vieno bėgimo partnerių akys, sudėtingas dalykas. Nepakanka vien įspėti, kad priekyje laukia grindinio nelygumas, šaligatvio bortas ar kanalizacijos šulinio dangtis. Todėl Stasys su Zigmantu per pusvalandį mokėsi susikalbėti bėgimo metu: ką reiškia virvutės truktelėjimas ar stumtelėjimas pečiu, pastaba balsu.
Įsivaizduojate, ką reiškia bėgti tūkstančio žmonių minioje jų nematant?
S.Laniauskas neslėpė, kad, nors sportuoja jau daugybę metų (jis net į darbą Trakų rajono keliais kasdien dviračiu numina po 16 km į priekį ir atgal), šie 10 km jam tapo rimtu išbandymu: juk atsako ne tik už savo saugumą ir gerą savijautą. Bėgant lydėti aklą žmogų – jam nauja patirtis ir nauja atsakomybė:
„Prieš bėgimą nuoširdžiai pasikalbėjome. Sužinojau, kad jis – taip pat bėgimo entuziastas, 10 km įveikiantis maždaug per 50 minučių. Gyvenime jei tik galiu padėti kitiems – visuomet padedu. O kaipgi kitaip? Ir šiuo atveju – jei galiu pabūti akimis, tai ir nusprendžiau jomis pabūti.“
Zigmantas regėjimą prarado prieš aštuonerius metus
Z.Rimkus neregiu tapo prieš aštuonerius metus, kai nuo vaikystės turėtą tik vieną sveiką akį stipriai sužalojo darbo vietoje. Gavęs traumą vyras apako.
O iki tol Z.Rimkus buvo aktyvus sportininkas – žaidė ir krepšinį, ir futbolą, ir buvo geras 100 m sprinto bėgikas. Pastaruosius aštuonerius metus Pasvalio gyventojai poną Zigmantą gali matyti bėgiojantį nevažinėjamoje gatvelėje pirmyn ir atgal po 10 km kasdien.
„Mes abu žinome, ką reiškia turėti rimtų sveikatos bėdų. Todėl ir bėgame už viltį“, – prieš startą kalbėjo Z.Rimkus ir S.Laniauskas.
Be to, Stasiui skaičius 10 turi ir kitokią prasmę. 10 metų jis gyvena su donoro dovanotomis kepenimis, o ir „Vilties bėgimas“, skirtas onkologiniams ligoniams paremti, organizuojamas dešimtąjį kartą.
Ypatinga sukaktis
Kalbėdamas apie donorą, kurio artimieji sutiko paaukoti organus, Stasys atsargiai renka žodžius. Už jų slypi beribis dėkingumas. Gal todėl S.Laniauskas stengiasi gyventi be galo teisingai, taip tarsi atsidėkodamas už neįkainojamą dovaną ir medikams, ir donorui, kurio gyvybės siūlas nutrūko prieš 10 metų.
Prieš savaitę suėjo dešimt metų, kai 58 metų Trakų rajono gyventojui S.Laniauskui buvo atlikta kepenų transplantacija. Visą tą dešimtmetį Stasys – ne tik nepailstantis organų donorystės idėjos propaguotojas. Jis – ir aktyvaus, sveiko gyvenimo būdo mėgėjas: intensyviai sportuoja, bėgioja, važiuoja dviračiu. Tai – įkvepiantis pavyzdys, kad sunkiai sirgęs žmogus po transplantacijos gali prisikelti prasmingam, visaverčiam gyvenimui.
Stasys nuolat dalyvauja įvairiuose Lietuvos miestuose rengiamuose bėgimuose, įveikdamas net po 10 km. Ne kiekvienas sveikas žmogus ryžtųsi tiek nubėgti, o Stasys – ryžtasi! Kelerius metus Vilniuje spalį rengiamas bėgimas už organų donorystę, ir visuomet čia bėga Stasys. Jis dalyvauja ir kituose bėgimuose – taip pat ir „Vilniaus maratone“.
Trakų rajone parbloškė automobilis
Tačiau kartais padėti prireikia ir pačiam Stasiui. Maždaug prieš metus Stasį, dviračiu važiavusį į darbą, parbloškė automobilis. Vyras smarkiai nenukentėjo, žaizdos užgijo per mėnesį, bet jo dviratis buvo nepataisomai sugadintas. Todėl teko atsisakyti pomėgio važiuoti dviračiu.
Tačiau be dviratės transporto priemonės (ekologiškos, nebrangios ir treniruojančios širdį) jam buvo sudėtinga pasiekti ir toliau nuo namų esančią darbovietę degalinėje. Lėšų, kurias galėtų skirti naujam dviračiui įsigyti, nenuskriausdamas šeimos biudžeto, Stasys neturėjo.
10-asis gimtadienis buvo kupinas staigmenų
Tačiau gyvenime taip jau nutinka: kartais tuos, kurie daro gera kitiems, pastebi kiti geros valios žmonės. Iš Nacionalinio transplantacijos biuro darbuotojų lūpų Stasio istoriją išgirdo uždarosios akcinės bendrovės „Baltik vairas“ atstovai ir paruošė Stasiui staigmeną – dovanojo naują dviratį.
Taigi 10-asis antrojo Stasio gyvenimo gimtadienis buvo kupinas teigiamų emocijų: ir naujas dviratis, ir pažintis su Zigmantu – neregiu, besiveržiančiu į startą. Beje, vyrai taip susidraugavo, kad ruošiasi rudenį kartu bėgti „Vilniaus maratone“.
INFORMACIJA: elektroniniu būdu organų donoro kortelei galite pasirašyti čia.
