Geriau valgyti tris ar penkis kartus per dieną? Dietologės komentaras

Valgyti tris ar penkis kartus per dieną? Kaip yra sveikiau? Turbūt ne vienam žmogui kilo tokių klausimų. Anot dietologijos klinikos „Dietos sistema” gydytojos dietologės Žanos Antonovos, viskas priklauso nuo žmogaus dienotvarkės ir organizmo poreikių. Jeigu užtenka tik trijų pagrindinių patiekalų, tai galima tik tris kartus dieną valgyti, bet jeigu dažniau jaučiamas alkis, tai reikėtų tada ir penkis kartus pavalgyti.
Maisto įsisavinimas prasideda nuo kramtymo
Valgymas / Flickr.com

– Kiek kartų per dieną reikėtų valgyti – tris ar penkis?

– Viskas priklauso nuo žmogaus dienotvarkės. Jeigu žmogus turi trumpesnę darbo dieną, tai jam gali užtekti pavalgyti tik pusryčius, pietus ir vakarienę. Tačiau dirbantiems ilgiau tik trijų valgių gali ir neužtekti, tai tada reikėtų pavalgyti ir penkis kartus.

Dar viskas priklauso ir nuo organizmo poreikių, porcijos dydžio. Jeigu jam tų trijų pagrindinių valgių neužtenka, buvo suvalgyta mažesnė nei įprasta (neatitinkanti poreikių) maisto porcija, jis tarp valgių jaučia alkį, tai tada irgi reikėtų valgyti penkis kartus per dieną.

– O nuo genetinių dalykų valgymo režimas priklauso?

– Ne, nepriklauso. Tai labiau yra išugdoma, ir organizmas pats duoda signalus. Alkis jaučiamas, kai per tris, keturias valandas virškinimo traktas suvirškina visą maistą ir, negaudamas maisto, kraujyje nukrenta gliukozės koncentracija.

Asmeninio archyvo nuotr./Žana Antonova
Asmeninio archyvo nuotr./Žana Antonova

– Kaip reikėtų išdėlioti valgymą pagal valandas?

– Iš tikrųjų, tam tikrų nustatytų valandų, kada reikia valgyti, nėra. Tai nustato pats žmogus, kada jis turėtų pavalgyti pagal savo fiziologinio alkio jausmą. Bet yra rekomenduojama, kad žmogus turėtų valgyti kas tris, keturias valandas.

– Jeigu žmogus dirba ir nespėja pavalgyti pagal savo nustatytą režimą, ar tai turi kažkokios įtakos sveikatai?

– Kaip ir minėjau, valgymo režimas priklauso nuo dienotvarkės, bet vertėtų sudėlioti jau iš vakaro, ką ir kada valgysite. Dabar yra taupoma valgymo sąskaita, nekreipiamas dėmesys į valgymo režimą. Dažnai pamirštama arba atsisakoma papusryčiauti, papietauti motyvuojant tuo, kad „nespėju”. Tačiau vakare vyksta „kompensacija”: suvalgomi dideli maisto kiekiai, valgymas užtrunka ilgiau nei įprastai.

Rekomenduojama, kad žmogus turėtų valgyti kas tris, keturias valandas.

Tai, ko organizmas negavo per visą dieną, gauna per itin trumpą laiką. Tai skatina persivalgymus ir su juo susijusį diskomfortą: pilvo pūtimą, pilnumo jausmą. Toks chaotiškas valgymas – viena iš perteklinio svorio priežasčių.

– Kokia turėtų būti pertrauka tarp pagrindinių valgymų?

– Pertrauka tarp pagrindinių valgių turėtų būti keturios, penkios valandos. Tarp pagrindinių valgių galima suvalgyti užkandį, tai yra nedidelis maisto kiekis. Jis yra reikalingas tam, kad normaliai sulauktum pagrindinio valgio.

Tiems, kuriems yra sunku išlaukti keturias, penkias valandas, jiems yra būtinas užkandis ir jis galėtų būti valgomas praėjus dviem valandoms nuo pagrindinio valgio. Tiems, kuriems užtenka pagrindinio valgymo ir laisvai gali sulaukti valgio, tai tas užkandis nėra būtinas.

Fotolia nuotr./Kas gero šaldytuve?
Fotolia nuotr./Kas gero šaldytuve?

– Ar sveika turėti 16 valandų pertrauką tarp vakarienės ir pusryčių?

– Pusryčiai turi būti suvalgyti per pirmas dvi valandas nuo atsikėlimo ir maždaug iki 12 valandos.

– Ką dar reikėtų įsidėmėti apie valgymą?

– Reikėtų nepamiršti iš vakaro padėlioti kitos dienos maitinimosi planą: kada, ką ir kur galėsiu pavalgyti. Taip pat reikėtų nepamiršti apie valgymo aplinką. Valgyti ne prabėgomis ar būnant kažkuo užsiėmus, bet skirti laiko valgymui ir ramiai bei ramioje aplinkoje skaniai ir su malonumu suvalgyti savo valgį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis