Saulę primenantis gintaras žmones domino nuo seno. Žmonės tikėjo, kad jis gali apsaugoti nuo blogųjų dvasių, pagydyti.
Ne kiekvienas žino, jog gintarui – 50 mln. metų. Kadangi degdamas gintaras skleidžia malonų kvapą, jau mūsų protėviai jį naudojo gamindami kvapiuosius mišinius. Sudėtinės gintaro dalys naudojamos vaistų, mitybos priedų, kosmetikos priemonių gamyboje. Nepoliruotus gintaro vėrinius žinovai pataria nešioti žmonėms, turintiems skydliaukės sutrikimų. Nuo senų laikų gintaru buvo gydomos ir įvairios ligos. Jau seniai yra žinoma, kad jis padeda įveikti trumparegystę, širdies, skrandžio, šlapimo pūslės ligas, anginą, bronchitą. Gintaras varo iš kepenų ir inkstų akmenis, lengvina šlapinimąsi, malšina kosulį, stiprina dantis. Sutrintas medumi padeda gydyti akių ir ausų ligas. Taip pat gelbsti karščiuojant, sutrikus medžiagų apykaitai, varginant sąnarių, skydliaukės, ginekologinėms ligoms ir kt.
4 gydomieji receptai su gintaru
1. Kasdien pasigaminkite gintaro vandens. Jei turite senus, bet nebenešiojamus gintaro karolius, išverkite juos ir gintarus kuriam laikui įmeskite į pasūdytą vandenį. Tokiu būdu išvalytus gintarus sudėkite į ąsotį ir užpilkite tyru vandeniu. Netrukus jau galite mėgautis švelnaus skonio gintaro vandeniu, kuris stiprina imuninę sistemą, valo organizmą, mažina neigiamą streso poveikį, veikia antiseptiškai.
2. Jei kraujuoja dantenos, įsigykite gintaro pudros. Kasdien užberkite jos ant dantų pastos ir kruopščiai valykite dantis. Taip pat pudrą pirštais galite įtrinti į dantenas.
3. Jei vargina sanarių ligos, įsigykite gintaro smėlio, pasisiūkite medvilninius ar lininius maišelius ir įkaitinę juos iki 80–90°C dėkite ant skaudamos vietos.
4. Jei vargina radikulitas, pasisiūkite juostą su gintarais. Į medvilninę ar lininę medžiagą įsiūkite mažyčius gintaro gabalėlius ir ta juosta apjuoskite skaudamą vietą. Gintaro juosta padės varginant ne tik juosmens, bet ir galvos, danties, gerklės skausmams.
5. Jei yra skydliaukės sutrikimų ar vargina angina, įsigykite gintaro karolius. Geriau juodus.
Tai įdomu
♦ Senovės Romoje gyvenęs žymus to meto gydytojas Kalistratas rašė, kad gintaro milteliai, sumaišyti su medumi, gydo gerklės, akių, ausų ligas, o geriami su vandeniu padeda nuo pilvo skausmo.
♦ Garsus daktaras Avicena gintaru gydė beveik visas žinomas ligas. Jis mėgo gintarą derinti su įvairiais mineralais, gydomaisiais augalais, medumi.
♦ Tradicinės kinų medicinos instituto vadovas Subhuti Dharmanada tvirtina, kad baltiškasis gintaras kaip gydomąją vertę turintis akmuo Kinijoje buvo žinomas jau prieš 5000 metų. Senosios kinų medicinos atstovai skyrė Azijos kraštuose randamus fosilinius sakus nuo baltiškojo gintaro. Pastarasis labiau vertinamas už vietinį dėl spalvingumo ir didesnio gintaro rūgšties kiekio.
♦ Baltijos gintaras turi daugiausiai gintaro rūgšties. Ši rūgštis yra natūralus gyvųjų organizmų medžiagų apykaitos produktas. Ji stimuliuoja nervų sistemą, stiprina žarnyno ir inkstų veiklą, pasižymi stresą mažinančiu, uždegimą slopinančiu ir antitoksiniu poveikiu.
♦ Senovėje tikėta, kad nešiojamas gintaras ilgiau padeda išlaikyti jaunystę.
♦ Gintaras, kartu su kvapiosiomis medžiagomis, buvo naudojamas ir smilkalams.
♦ Gintaru būdavo aprūkomos patalpos, kuriose gulėdavo ligoniai. Tokiu būdu buvo dezinfekuojamas oras.
♦ Viduramžiais gintaro karolius nešiodavo sergantieji gelta. Žmonės tikėjo, kad gintaras „ištrauks nesveiką geltonumą iš kūno“.
♦ Farmacininkai tvirtindavo, kad kuo smulkesnis gintaras, tuo geriau jis padeda įveikti įvairius negalavimus. Dėl šios priežasties gintaras pradėtas smulkinti.
♦ Viduramžių vaistinėse gintaro ekstraktas būdavo skiriamas nusilpusių žmonių organizmui stiprinti, žaizdoms, sumušimams gydyti.
♦ Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvoje ir carinėje Rusijoje labai populiarios buvo gintaro užpiltinės. Jas žmonės vartojo įvairioms ligoms gydyti, organizmui stiprinti.