Diskusijas palikime šone, kadangi kiekvienas mūsų renkasi savo kryptį, tačiau faktu išlieka tai, kad nuo mitybos priklauso mūsų savijauta, nuotaika ir harmonija. Kaip rašoma rd.com, štai kas gali atsitikti iš meniu išbraukus raudoną mėsą.
Galite numesti keletą kilogramų
Raudona mėsa yra kaloringa, todėl jos atsisakę sutaupysite kilokalorijų ir galbūt sulieknėsite. Natūropatė Sally Warren sako, kad „raudona mėsa yra ne tik baltymai, todėl dideles mėsos porcijas galima pakeisti alternatyviais baltymų šaltiniais, kurie yra ne tokie kaloringi, tačiau ne ką mažiau sotūs ir dar naudingi, lengviau virškinami.“
Ji taip pat pabrėžia, jog, tarkime, palyginti jautienos porcija gali turėti 170 kcal, pupelės 100 kcal, o tofu – 70 kcal, tačiau visi jie turės lygiai tiek žmogui reikalingų baltymų. Žuvis, vištiena ar ankštiniai patiekalai yra lengvesnis ir sveikesnis pasirinkimas.
Sumažės organizmo rūgštingumas
Tam, kad mūsų kūnai būtų sveiki, reikalingas teisingas ir geras pH balansas, tačiau dauguma produktų kaip tik didina organizmo rūgštingumą, o raudona mėsa šiuo atveju nėra išskirtinė.
Raudona mėsa kartu su baltais miltais, kava, gazuotais gėrimais didina organizmo rūgštingumą, taip pat sukuria itin palankią terpę įvairioms ligoms, tad, pridėjus stresą bei neišsimiegojimą, mes tapsime kur kas mažiau atsparūs tokioms ligoms kaip vėžys ir diabetas, pastebi specialistė S.Warren. Todėl patariama atsižvelgti į daržoves, vaisius, kurie šarmina organizmą.
Jausitės mažiau išsipūtę
Mūsų kūnas raudoną mėsą virškina kur kas ilgiau, todėl kai kurie žmonės skundžiasi vidurių užkietėjimu, pilvo skausmais, išsipūtusiu pilvu. Tiesa, atsisakę raudonos mėsos galite taip pat pajausti tam tikrų virškinimo sutrikimų dėl naujai įtrauktų produktų, gausių skaidulų. Tačiau ilgainiui jūsų žarnyne atsiras naudingų bakterijų, kurios padės sumažinti uždegiminius procesus ir pilvo pūtimą.
Tyrimas, 2014-aisiais metais paskelbtas žurnale „Nutrition“, atskleidė, kad vegetarai rečiau patiria uždegimą nei palyginti mėsos valgytojai. Mūsų kūnas lengviau virškina baltymus, esančius vištienoje, žuvyje ir vegetariškame maiste, teigia gydytoja S.Warren.
Oda gali tapti skaistesnė
Nors cholesterolio kiekis yra siejamas ir su genais, nesiginčijama, kad raudonos mėsos atsisakymas gali padėti pagerinti savijautą.
Sveika ir švari oda priklauso nuo to, ką valgome, todėl įtraukę į meniu vaisių ir daržovių praturtinsime organizmą tokiais vitaminais kaip A, E, C, kurie itin naudingi odai, saugo ją nuo priešlaikinio senėjimo, taip pat kovoja su laisvaisiais radikalais.
„Vidurių užkietėjimas, kurį gali sukelti raudonos mėsos virškinimas, turi įtakos odos problemoms, spalvai. Taip pat raudonos mėsos atsisakymas nuima darbo krūvį nuo tokių organų kaip kepenys ir inkstai, kurie atsakingi už organizmo valymą“, – sako specialistė.
Sumažės cholesterolio lygis
Atsisakius raudonos mėsos mes suvartosime ir mažiau sočiųjų riebalų, kurie yra tiesiogiai susiję su padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje. „Idealu mažiau nei 7 proc. dienos kilokalorijų gauti iš riebalų tam, kad sumažintume didelio cholesterolio riziką bei apnašų ant kraujagyslių sienelių formavimąsi“, – sako S.Warren.
Kitu atveju, kai vartojame per daug riebalų, tai gali baigtis ateroskleroze, o ilgainiui tokiomis ligomis kaip širdies smūgis, insultas ir pan. Ir nors cholesterolio kiekis yra siejamas ir su genais, nesiginčijama, kad raudonos mėsos atsisakymas gali padėti pagerinti savijautą.
Sumažinsite vėžio riziką
Tyrimai atskleidžia, kad gausus raudonos mėsos vartojimas gali sukelti storosios žarnos vėžį. Gydytoja S.Warren sako, kad jeigu valgome daug mėsos, kurioje didelis kiekis sočiųjų riebalų, jie gali būti susiję su uždegiminiais procesais, lėtiniu uždegimu, kurie provokuoja vėžio vystymąsi.
2015-aisiais metais PSO (Pasaulio sveikatos organizacija) raudoną mėsą įvardijo kaip galimą kancerogeną. Ypač patariama vengti perdirbtos raudonos mėsos gaminių
Galite sumažinti rimtų ligų riziką
Kai kurie tyrimai atskleidžia, kad, raudoną mėsą pakeitę vištiena, žuvimi ar kitu vegetariniu maistu, galime sumažinti tam tikrų ligų riziką. Gausus raudonos mėsos vartojimas yra siejamas su tokiomis ligomis kaip diabetas, nutukimas bei įvairios širdies ir kraujagyslių ligos, Alzheimeriu.
Tapsite energingesni
Tyrimai atskleidžia, kad valgant raudoną mėsą didėja estrogeno kiekis, sukeliantis hormonų disbalansą, ir visa tai menkina energingumą. „Mums reikia sveikos širdies, sveikos virškinimo sistemos, sveiko kūno ir sielos, kad būtume energingi“, – aiškina S.Warren. Raudona mėsa ilgiau virškinama, o tai lėtina energijos išsiskyrimą ir reikalauja laiko, kad kūnas pailsėtų per virškinimą.
Padėsite aplinkai
Mėsai auginamiems gyvūnams reikia didelių išteklių – žemės, pašarų, priežiūros, vandens ir visa tai galiausiai baigiasi gyvūnų kančia, be to, dažnai gyvūnai laikomi ir auginami siaubingomis sąlygomis. Be to, 51 proc. ir daugiau pasaulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų yra išskiriamos būtent gyvūnų.
Taigi mėsą pakeitę kitokiais pasirinkimais galime tapti ne tik sveikesni, geriau jaustis, bet ir padėti savo planetai Žemei užtikrinti sveikesnę ateitį naujajai kartai.
Baltymų šaltinių alternatyvos
Mėgstate raudoną mėsą ar ne, tačiau ji vaidina reikšmingą vaidmenį, kai kalba pasisuka apie baltymus, kurie yra mūsų organizmo statybinė medžiaga. Tačiau kiekvieno mūsų poreikiai yra skirtingi atsižvelgiant į amžių, kūno sudėjimą ir aktyvumą.
Štai S.Warren tikina, kad yra labai daug mitų apie baltymų poreikį ir ypač kalbant apie raudoną mėsą. Štai nedidelis, maždaug 85 g mėsos gabaliukas turi apie 21 g baltymų, tačiau restoranuose patiekiama maždaug 220 g porcija turės net 50 g baltymų, o tai jau visos dienos norma.
Nors Nacionalinė JAV tyrimų tarnyba teigia, kad suaugusiems reikėtų gauti 10–35 proc. dienos kilokalorijų iš baltymų, tačiau vidutinė norma moteriai būtų 36, o vyrui – 46 g. Baltymų jūs galite gauti ne tik iš raudonos mėsos, bet ir iš kitų šaltinių, tarkime, riešutų, sėklų, avokadų ir pan. Tarkime, bolivinė balanda turi tiek pat naudingųjų baltymų kaip kad kepsnys.
Jums gali pritrūkti tam tikrų maistinių medžiagų
Šiuo atveju kalbama apie geležį ir vitaminą B12, kurių mums gali pritrūkti, jeigu nevalgome raudonos mėsos. B12 trūkumas pasireiškia anemija, silpnumu ir kitais nemaloniais pojūčiais. Verta žinoti, kad jis būtinas centrinei nervų sistemai, kraujui, taip pat ir geresniam virškinimui. Sveikos mitybos šalininkai, veganai, vegetarai, žaliavalgiai dažnai šį vitaminą gauna iš mielių dribsnių.
Suaugusiems reikėtų gauti 10–35 proc. dienos kilokalorijų iš baltymų, tačiau vidutinė norma moteriai būtų 36, o vyrui – 46 g.
Geležies, kurios gausu raudonoje mėsoje, vištienoje ir žuvyje, stoka taip pat grasina anemija, išsekimu, silpnumu, infekcijomis. Šio mineralo aptiksite pupelėse, lęšiuose, grūduose, špinatuose, razinose, tofu.
Cinkas atlieka labai svarbų vaidmenį – padeda jausti skonį, kvapą, stiprina imuninę sistemą, gydo žaizdas. Daugiausia cinko mėsoje, paukštienoje, todėl jo pritrūkus tai gali atsiliepti slenkančiais plaukais, infekcijomis, prastu apetitu. Vėlgi griebkitės ankštinių, taip pat tiks žemės riešutai, iš jų pagamintas sviestas.
Kalcis itin reikalingas kaulams. Ir jeigu jogurtas, sviestas ir kiti produktai nėra jūsų dietos dalis, tuomet atsigręžkite į grūdus, duoną, įvairius kopūstus, sultis, tofu. Jeigu organizmui trūksta kalcio, tuomet kenčia kaulai, dantys, gresia osteoporozė bei kiti susirgimai
