„Vienas labiausiai paplitusių valgio ruošimo būdų – kepimas augalinės bei gyvulinės kilmės riebaluose. Daugelis kitokio gaminimo net neįsivaizduoja. Tačiau taip paruoštas maistas ne tik tampa beverčiu, bet dažnai ir kenksmingu. Pavyzdžiui, kaitinant augalinį aliejų aukštoje temperatūroje, susidaro vėžį sukeliantys kenksmingi junginiai. O kepant gyvulinės kilmės riebaluose, maistas prisigeria „sočiųjų“ riebalų, kurių reikėtų vartoti kuo mažiau ir rečiau“, – pranešime spaudai cituojamas biomedicinos mokslų daktaras Valerij Dobrovolskij.
Specialisto teigimu, tinkamiausi maisto paruošimo būdai yra virimas garuose arba vandenyje. „Nustatyta, kad, brokolius verdant vandenyje 10 minučių, juose 40 proc. sumažėja gliukozinolatų. Šios medžiagos organizme virsta kitais junginiais, vadinamais izotiocianatais. Manoma, kad jie turi priešvėžinių savybių. Tačiau, verdant brokolius 5 minutes, gliukozinolatų sumažėja tik 15 proc. O štai maisto gaminimas ant karšto vandens garų iš produktų atima tik apie 10 proc. naudingųjų jų savybių“, – pasakoja V.Dobrovolskij.
Žuvį, kaip ir daržoves, taip pat patariama virti garuose. O jei vis tik nusprendžiama ją kepti, rekomenduojama sutrumpinti terminio apdorojimo laiką ir – pagal galimybes – sumažinti temperatūrą. Taip pagamintas produktas bus mažiau apskrudęs, praras mažiau maistinių medžiagų.
Įtakos valgio kokybei turi ir virtuvės įranga, o tiksliau – medžiaga, iš kurios pagamintas puodas ar keptuvė. Nors nemažai entuziastų, kurie siekia sveikai maitintis, produktus bei šviežias daržoves renkasi atidžiai, tačiau, parsinešę juos namo, vis tiek viską sumeta į „bet kokį“ puodą. Tokiu atveju nepadės net daržovių virimo taisyklės, kurių kruopščiai laikomasi.
„Sveikas maistas gali virsti priešu ar bent jau neutraliu pakeleiviu, jeigu bus neatidžiai pasirinkti maisto gaminimo prietaisai“, – teigia „Zepter International Lietuva“ vadovė Liudmila Tarejeva.
Sveikos mitybos specialistai pataria rinktis tuos puodus, garpuodžius ar keptuves, kurie pagaminti iš nerūdijančio plieno ir turi kelių sluoksnių dugną.
„Nerūdijančio plieno ir storo dugno puodai leidžia tolygiai pasiskirstyti ir išsilaikyti šilumai. Juose galima ruošti valgį be aliejaus ar vandens. Žinoma, paprastas žmogus plika akimi vargu ar atskirs, kuris puodas turi patentuotą kelių sluoksnių dugną, o kuris – paprastą. Tačiau jei palyginsime maistą, gamintą paprastame ir, pavyzdžiui, kelių sluoksnių dugną turinčiame aukštos kokybės metalo 316L puode, skonio ir sultingumo skirtumas bus akivaizdus“, – teigia L.Tarejeva.
Biomedicinos mokslų daktaras pataria verdant daržoves puodo dangtį laikyti uždarytą, valgio per dažnai nemaišyti ir, jeigu galima, daržoves virti su odele.
„Kuo daržovės ilgiau verda, tuo mažiau jose lieka vitaminų, mineralinių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Todėl svarbu jų nepervirti. Geriausia į verdantį puodą daržoves dėti laipsniškai, atsižvelgiant, per kiek apytiksliai laiko kiekviena išvirs“, – teigia V.Dobrovolskij.
Biomedicinos mokslų daktaras pataria verdant daržoves puodo dangtį laikyti uždarytą, valgio per dažnai nemaišyti ir, jeigu galima, daržoves virti su odele.
Tame pačiame puode galima virti ir daržoves, ir mėsą. Tik nereikia užmiršti, kad daržovių virimo laikas trumpesnis nei mėsos.
