Išanalizavus 50 tūkst. suaugusiųjų atsakymus apie savo mitybos įpročius, per septynis stebėjimo metus mokslininkai pamatė, kad keli elgesio modeliai buvo susiję su mažesniu svorio priaugimu arba svorio netekimu, rašo womenshealthmag.com.
Žmonių, valgiusių vieną ar du kartus per dieną, kūno masės indeksas (KMI) per metus sumažėjo labiau, nei valgiusiųjų tris kartus per dieną. Maža to, pastarųjų KMI per metus net padidėjo. Ir kuo daugiau dienos metu žmonės valgė ir užkandžiavo, tuo labiau didėjo jų kūno masės indeksas.
Kas dėl badavimo – žmonių, tarp vakarienės ir pusryčių išlaikiusių bent jau 18 valandų tarpą, KMI tyrimo metu buvo mažesnis nei tų, kurie badavo po 12–17 valandų.
Taip pat svarbus veiksnys buvo pusryčiai: žmonių, būtinai valgiusių pirmąjį dienos maistą, KMI tyrimo metu sumažėjo, o tie, kurie praleisdavo pusryčius, buvo linkę priaugti svorio.
Pusryčių dydis taip pat buvo svarbus faktorius. Žmonių, kurių pusryčiai buvo didžiausia dienos porcija, KMI mažėjo, palyginti su tais, kurie daug valgydavo vakare. Pasirinkusieji pietus kaip pagrindinį dienos maistą, taip pat buvo lieknesni už didžiausią porciją valgančiuosius vakare, tačiau poveikis nebuvo toks stiprus, kaip su pusryčiais.
Yra daugybė potencialių veiksnių, galinčių paaiškinti, kaip valgymo laikas ir porcijos dydis veikia jūsų svorį. Vienas iš jų – didelė pusryčių porcija ne tik sumažina alkį per trumpą laiką, tačiau, kaip rašo tyrimo autoriai, sumažina ir alkio hormono – grelino – lygio padidėjimą. Tai svarbu, kadangi tai taip pat gali sumažinti „maisto trauką“ ir apsaugoti nuo vėlesnio persivalgymo.
Tačiau kai kurie žmonės jaučia, kad valgydami nustatytu laikotarpiu, jie vis tiek lieka alkani, kai dienos valgymo laikas baigiasi. Jei norite išbandyti badavimą su tarpais, valgydami pabandykite padidinti suvartojamų baltymų kiekį, sako nutukimo specialistas, osteopatijos gydytojas Spenceris Nadolsky.
