Geštalto psichoterapeutė, psichologė Daiva Žukauskienė sako, jog ne visos šventės mus pakrauna, dažniausiai jų laukdami ir švęsdami iššvaistome didelius kiekius fizinės ir psichinės energijos. „Nenuostabu, kad po intensyvių švenčių (ar atostogų) mes norime dar kelių laisvų dienų, kad atsigautume. Nereikia jaustis dėl to blogai, visai normalu po švenčių pailsėti“, – kalba specialistė.
Depresuojantiems žiemą gerai
Pasak D.Žukauskienės, tikroji depresija kaip diagnozė nepaūmėja sausio mėnesį. „Šios ligos paūmėjimas ateina su pavasariu, su gamtos budimu, kai gamta bunda, o tavo kūnas – ne, jis kaip akmuo. Jis nejuda, nedžiūgauja, nespurda.
Žiemą depresuojantys žmonės išgyvena palankiai, nes gamta ir aplinkui tvyrančios nuotaikos atitinka jų vidinę būseną, jie nejaučia kontrasto. Kontrastas atsiranda pavasarį. Todėl vartodami žodžių junginį "pošventinė depresija" mes klaidinam žmones, reikėtų sakyti "pošventinis liūdesys ir nuovargis". Kitaip galime papiktinti tikrąja depresija sergančius žmones.
Visuomenė suplaka depresiją, nuovargį ir liūdesį. Siekiant tikslumo, reikėtų kalbėti apie depresinės nuotaikos fenomeną ar būseną, kuri panaši į depresiją, bet tai tėra fizinis ir psichinis nuovargis. Būtent dėl šio nuovargio sulėtėja visi organizmo procesai. Kai yra toks nuovargis, sunku mąstyti, kurti ar įgyvendinti sugalvotus metų planus“, – sako psichoterapeutė.
Kai išeina Kalėdų senis, ateina nuovargis
Po švenčių pasidaro liūdniau, nes gerasis periodas baigėsi, dabar ateina įprastinis, monotoniškas gyvenimas. „Pasirodo, kad tos svajonės ne taip jau ir pildosi: alga ta pati, darbas tas pats ir vyras tas pats“, – sako specialistė.
Žmonės tą suvokia pakankamai anksti, ne vasario mėnesį, o jau pirmosiomis sausio dienomis, nes prisideda nuovargis. Fizinis ir psichinis nuovargis net sveikam žmogui sukelia tokią niūrią būseną, kai norisi atsigulėti, nesinori su niekuo bendrauti, trokštama pabūti vienam, atsigauti.
„Pažįstu moterį, kuri švenčia gimtadienį sausio 4 dieną. Ji sako, kad nieko nėra prasčiau, nes nebežino, ar švęsti, ar nebešvęsti. Švęsti nebėra jėgų, nešvęsti – tai visus metus prisiminti, kad praėjo gimtadienis, ir aš jo neatšvenčiau? Prisiprašyti draugus dar ateiti tavęs sveikinti, kai jau visi endorfinai išsilakstę, visi apsunkę nuo maisto ir viso ko, labai sudėtinga.
Tuo laikotarpiu buvęs šventinis džiugesys labai greitai užgesta. Kiek buvo to šventinio furoro sukelto blizgesio, kiek buvo intensyvu, tiek dabar krenta žemyn energija. Todėl visai tikėtina ir net normalu, kad jau sausio 2 dieną žmonės jaučiasi kaip subliuškę balionėliai”, – sako D.Žukauskienė.
Šventimas tęsėsi visą gruodį
Specialistė sako, jog blogiausia, kad dažnas neįvertina to, jog neretai švęsti pradeda jau nuo gruodžio pirmosios, kai tik įžiebiamos miesto eglutės ar ima šventiškai mirgėti parduotuvių vitrinos.
„Kiekvienos dovanos paieška, kiekvienas pakavimas ir mintis, kaip aš praleisiu Naujųjų metų naktį, – tai yra intensyvus psichinis darbas. Gruodį energetika yra pati didžiausia, bet ji ir eikvojama labiausiai. Nieko nuostabaus, kad įžengus į naujus metus mes esame visiškai be energijos, kai kurie visiškai be nuotaikos, nes esame visiškai pervargę“, – sako geštalto psichologė psichoterapeutė.
Dirbdami savo įprastus darbus, mes turime sudalyvauti vaikų karnavaluose, kolektyvo vakarėliuose, šeimyniniuose vakarėliuose, po to, dar prisiskaitę knygų, turime rasti laiko sau ir pabūti su savimi. Tada dar savo rankomis paruošti dovanas, būtinai išsikuopti namus, gražiai atrodyti.
„Visą tą mes buvom užkrovę sau gruodžio mėnesį. Sausis yra tas mėnuo, kai leidžiam sau atsikvėpti ir labai nuoširdžiai pasakyti „Ačiū Dievui, šventės baigėsi“. Žinau tokių šeimų, kurios su pasitenkinimu išbogina eglutes iš namų ir sako, kad košmaras pagaliau baigėsi. Kartu su spygliais išeina ir visa ta įtampa, nes atlaikyti tiek švenčių ir švęsti reikia labai daug energijos.
Be to, tai didelė įtampa visą laiką būti gražiu, pozityviu, gerai nusiteikusiu, išmaniu, kūrybišku. Kiekgi galima? Ar galima save įspausti į tokius spąstus ir tapti tokiais super super? Todėl už tai sumokame sausio mėnesį, nes organizmas pasiima poilsio laikotarpį, kai norisi daugiau ramybės, atokvėpio, miego“, – kalba D.Žukauskienė.
TAIP PAT SKAITYKITE: 20 pažadų, kurie pakeis jūsų gyvenimą
Naujametinių pažadų našta
Dar viena blogos savijautos sausio mėnesį priežastis – per dideli lūkesčiai naujiems metams, per daug prigalvotų pažadų. Pavyzdžiui, sugalvoji, kad bėgsi sportuoti, o sausio 12 dieną dar guli ant sofos ir niekur nebėgi. Tada guli ir grauži save.
Su darbais, planais, ketinimais turim gyventi pagal savo asmeninį kalendorių, o ne pagal mums primestus kalendorius.
„Todėl pažadus ir lūkesčius kitiems metams reikia galvoti ne mušant dvylikai su taure rankose. Kai mūsų ketinimai ir norai būna neapgalvoti, kaltės jausmas apima jau pirmosiomis sausio dienomis. Kai jau ima darytis gėda prieš save, o jeigu dar žmogus įgarsino kitiems, kad nuo tos dienos nevalgys mėsos, sportuos, lieknės... O dabar lyg tyčia taip norisi ko nors šilto, riebaus, mėsos. Kaip prieš save nepatogu, o dar, neduok Dieve, kitiems apskelbei, tai tik lįsk į patalus ir išjunk šviesą“, – šypsosi psichoterapeutė.
Metų planus kurkite sausio mėnesį
Labai retai pošventiniu laikotarpiu mes pasinaudojame tuo, kad ramiai pasėdėtume ir pamąstytume apie metų tikslus, apie savo ketinimus, bendrai apie savo gyvenimą. „Patys sau pasidarom tokius keistus slenksčius, kad čia nuo sausio jau kažkas bus, jau nebeverta galvoti, reikia startuoti. Jau lyg ir pavėlavom pagalvoti, jau viskas prarasta. Jeigu jau nuo pirmos dienos nepradėjau sportuoti, vadinasi, šiemet ir nebepavyks.
Mes galime mąstyti apie ateitį kiekvieną dieną, kurti planus, bet kodėl mes taip nenormaliai tą darom tuo naujųjų metų sutikimo laikotarpiu? Kai kam rugsėjo pirmoji būna starto diena. Su darbais, planais, ketinimais turim gyventi pagal savo asmeninį kalendorių, o ne pagal mums primestus kalendorius. Aš esu prieš primestus dalykus, kuriuos mums diktuoja visuomenė, žurnalai, kaimynai. Per tuos primestus dalykus mes pamirštam ir negirdim, ką mums diktuoja mūsų pačių vidus, mūsų vidinis laikrodis“, – sako specialistė.
Kaip išgyventi sausį
Sausis labai palankus metas planuotis metus, kurti sau užduotis ir tikslus, nes tylu, pagaliau ramu, nėra šurmulio, buvusios skubos. O jeigu dar yra poreikis ilsėtis, galite visą sausį ir gulėti. Organizmui reikia atkurti resursus.
„Kuo mažiau iškritote šventiniu laikotarpiu iš savo tempo ir ritmo, tuo lengviau bus į jį grįžti. Bet, deja, gruodį daugelis persistengia su dideliais maisto kiekiais, alkoholiu, nemiegojimu naktimis, su bendravimu. Apima ir nusivylimas, nes gruodį visi kalbino, o sausį jau niekam tu nereikalingas, paliktas sau vienas. Visada nesmagu, kai šventė baigiasi, ir šviesos užgęsta. Pažiūrėkite, juk sausio mėnesį neįmanoma patekti į sanatorijas, viskas rezervuota, nes daugybė žmonių reabilituojasi ir gydosi!
Sausio mėnesį turime ieškoti resursų, kaip toliau gyventi. Darykite, kas jums malonu, prisiminkite įprastinius darbus, kasdienius malonumus. Pasinaudokite pagaliau stojusia tyla ir ramybe, pamąstykite apie laukiančius metus, savo gyvenimą, planus, tikslus. Galiausiai, paskaitykite gerų knygų, pažiūrėkite smagių filmų.
Atraskite savo būdų susigrąžinti prarastą energiją. Tai, beje, gali būti labai naudinga, nes ateityje jau turėsite sprendimų, kaip atsistatyti po didelio psichinio ir fizinio nuovargio“, – pataria psichoterapeutė Daiva Žukauskienė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Psichoterapeutė Daiva Žukauskienė: „Jeigu nesinori švęsti – nešvęskite ir leiskite sau jaustis taip, kaip norite“
