Sveikatai palanki – tik augalinė mityba
„Gyvūninės kilmės baltymai, gaunami su kiaušiniais, pieno ir mėsos produktais, siejami su rimtomis, šiuolaikinėje visuomenėje plačiai paplitusiomis ligomis“, – sako Vaidiga.
Įgijusi Hipokrato sveikatos instituto (JAV) sveikatos mokytojos sertifikatą, pašnekovė teigia, jog savo praktikoje susidūrė su atvejais, kuomet žaliavalgystė padėjo žmonėms išsivaduoti iš sveikatos sutrikimų, – tą ji patvirtina ir savo patirtimi.
„Gailiuosi tik vieno, kad apie didžiulę augalinės mitybos naudą nesužinojau daug anksčiau, nors apie tai Vakarų pasaulyje kalbama jau beveik pusšimtį metų“, – pasakoja moteris.
Anot jos, norėdami visą gyvenimą išlikti sveiki ir energingi, turime klausytis gamtos dėsnių ir atsisakyti gyvūninės kilmės maisto.
Tariamai sveikas gyvenimo būdas
Tiesa, anksčiau klaipėdietė nevengdavo gyvūninės kilmės ar termiškai apdorotų maisto produktų. Kadangi namuose kepdavo duoną, vartodavo naminį pieną, kiaušinius ir mėsą, ji teigia maniusi valganti sveikai. „Tačiau tai buvo labai toli iki tikrosios sveikatos“, – dabar sako moteris.
Šiuolaikinis visuomenės požiūris, kuomet sulaukus keturiasdešimties yra natūralu kuo nors sirgti ar vartoti medikamentus, yra klaidingas.
Tuo metu Vaidiga buvo susidūrusi su įvairiais sveikatos sutrikimais: inkstų akmenlige, hemorojumi, skydliaukės ir žarnyno problemomis. Moteriai krūtinės srityje buvo atsiradusios skausmingos cistos, vargino žemas kraujospūdis, nuolatinis energijos trūkumas, šalo galūnės, pasireikšdavo įvairūs skausmai bei retas – kartą per 4–6 dienas – tuštinimasis.
Tačiau ji teigia, kad tuomet sveikatos problemas priėmė kaip savaime suprantamą dalyką. „Tada man buvo 37-eri, o daugelis pažįstamų skundėsi netgi didesniais sveikatos sutrikimais“, – sako Vaidiga, pabrėždama, jog šiuolaikinis visuomenės požiūris, kuomet sulaukus keturiasdešimties yra natūralu kuo nors sirgti ar vartoti medikamentus, yra klaidingas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vegetarinė mityba padėjo šiauliečiui įveikti hipertenziją. Gydytojos dietologės komentaras
Nusivylė tradicine medicina
Ilgainiui žiniasklaidoje vis dažniau pasirodydavusi informacija apie augalinę mitybą skatino Vaidigos domėjimąsi žaliavalgyste. Tuo metu medikai moteriai pasiūlė chirurginį hemorojaus gydymą.
Mano vidinis balsas sakė, jog turi būti natūrali išeitis be tradicinės medicinos siūlomų metodų.
„Gausiai ir itin skausmingai kraujuodavau“, – prisimena Vaidiga ir priduria, jog operacija neatrodė pats priimtiniausias problemos šalinimo būdas.
„Mano vidinis balsas sakė, jog turi būti natūrali išeitis, ne vien tik tradicinės medicinos siūlomi metodai. Juk nepaisant technologinės pažangos ir ankstyvosios medicininės diagnostikos pasiekimų, žmonės vis dažniau serga, nors turėtų būti atvirkščiai“, – sako moteris.
Nusprendusi pradėti maitintis žaliavalgiškai, Vaidiga per vieną dieną iš virtuvės pašalino visus gyvūninės kilmės produktus. „Jų atsisakymas buvo pats geriausias sprendimas mano sveikatai“, – džiaugiasi pašnekovė.
Ji pabrėžia, jog žmogaus organizmui reikia ne paties maisto, o visaverčių maistinių medžiagų: vitaminų, mineralų, amino rūgščių, mikroelementų, angliavandenių bei riebalų.
„Visų šių medžiagų yra augaluose, iš kurių žmogaus organizmas jas įsisavina lengviausiai. Tik gyvi (termiškai neapdoroti) augalai ima saulės energiją ir biosintezės proceso metu transformuoja ją į žmogui reikalingus baltymus“, – paaiškina žaliavalgė.
Per dvejus metus pasveiko
Tik gyvi (termiškai neapdoroti) augalai ima saulės energiją ir biosintezės proceso metu transformuoja ją į žmogui reikalingus baltymus
„Keičiant įprastą mitybą į žaliavalgystę, organizmas detoksikuojasi – šalinasi per gyvenimą sukauptos nereikalingos medžiagos. Pradėjus maitintis žaliavalgiškai, reikia laiko, kol organizmas persiorientuoja, todėl pusę metų nepatartina atlikti kraujo tyrimų“, – sako pašnekovė.
Anot jos, nežinodami, kokie yra detoksikacijos simptomai, žmonės dažnai mano, jog jiems žaliavalgystė netinka.
„Nereikia tikėtis, kad po savaitės maitinimosi augaliniu maistu sveikata pagerės. Jei žmogus visą gyvenimą „dirbo“, kad užsitarnautų ligas, reikia pakankamai laiko organizmui išsivalyti“, – argumentuoja moteris.
Turiu daug energijos – miegoti užtenka 4–5 valandas per parą.
Vaidigai, pradėjus maitintis žaliavalgiškai, pirmieji mėnesiai buvo sunkiausi. „Pasireikšdavo stiprus, specifinis galvos skausmas. Taip pat apie pusę metų gausiai berdavo odą. Supratau, kad tai yra detoksikacijos simptomai ir džiaugiausi, nes žinojau, kur einu“, – pasakoja klaipėdietė, kuri po poros metų žaliavalgystės atlikusi tyrimus sužinojo esanti visiškai sveika.
„Dėl žaliavalgystės šiandien mano žarnynas puikiai funkcionuoja, inkste išnyko akmuo, susinormalizavo kraujospūdis, dingo skydliaukės problemos, įvairūs skausmai. Turiu daug energijos – miegoti užtenka 4–5 valandas per parą. Nebėra poreikio lankytis pas medikus“, – džiaugiasi Vaidiga.
Dabar kartą per metus atliekanti kraujo tyrimus moteris atskleidžia, jog tyrimų rezultatai visada būna geri – netgi vitamino D kiekis yra buvęs per didelis, nors įprastai žmonėms būdingas jo trūkumas.
Komentuodama medikų reakciją į tokius sveikatos pokyčius, pašnekovė teigia, jog, gydytojų nuomone, jai buvo nustatyta neteisinga diagnozė.
Raciono pagrindą sudaro augalų daigai ir žalumynai
Kas rytą Vaidiga dieną pradeda išgerdama stiklinę šilto vandens su citrinų sultimis ir šiek tiek kajeno pipirų. Pašnekovė teigia, jog tai padeda žarnynui pašalinti vakarykštės dienos maisto likučius. Vėliau moteris išgeria stiklinę žaliųjų sulčių, suvalgo kelis vaisius. Pietums ji renkasi žalumynų salotas, o vakarienei – šaknines ar ankštines daržoves. Kartą per savaitę Vaidiga atlieka iškrovos dieną – parą atsisako maisto ir geria tik vandenį.
Augalai ilgam suteikia energijos, nes žarnynas neeikvoja daug savo resursų jiems apdoroti ir pašalinti.
Pasak jos, patys geriausi augalai yra daigintos sėklos. „Tai yra tarsi augalo kūdikis, turintis didžiausią maistinių medžiagų koncentraciją. Tai – pats sveikiausias gamtos maistas“, – komentuoja žaliavalgė sakydama, jog yra daugybė augalų rūšių, kuriuos galima lengvai susidaiginti namuose: liucerna, ožragė, saulėgrąžos, avinžirniai, dobilų sėklos, ridikėliai, svogūnai ir t.t.
„Šiuo metu valgau labai nedaug, tačiau kokybišką maistą: daigintas sėklas, laukinius žalumynus (kiaulpienes, žliūges), vaisius ir uogas. Tokiame maiste gausu ląstelienos, reikalingos palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą. Augalai ilgam suteikia energijos, nes žarnynas neeikvoja daug savo resursų jiems apdoroti ir pašalinti“, – sako Vaidiga.
Nors iš pirmo žvilgsnio toks maisto pasirinkimas gali pasirodyti skurdus, Vaidiga sako, jog žaliavalgiški patiekalai niekada neatsibosta, yra skanūs, sotūs bei maistingi. Svarbiausia, pasak jos, yra teisingai derinti maistą: žalumynai (lapinės daržovės) tinka su viskuo, o tarpusavyje nepatartina maišyti angliavandenių, baltymų ir riebalų.
„Valgyti reikėtų jaučiant alkį ir tik geros kokybės neapdorotus augalinius produktus. Taip pat svarbu mažinti šiuolaikinio gyvenimo tempą, dažniau būti gamtoje bei palaikyti vidinę švarą“, – baigdama pokalbį patikina augalinės mitybos propaguotoja.
Gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės komentaras:
„Žaliavalgystė yra maitinimosi tipas, kuomet vengiama termiškai apdoroto maisto (ruošiant galimas iki 40 °C temperatūrinis režimas). Renkantis maisto produktus, žaliavalgystė skirstoma į veganinės (atsisakoma visų gyvūninės kilmės produktų) ir omnivarinės (valgoma mėsa, žuvis, kai kurie pieno produktai) mitybos rūšis.
Medicinos mokslas yra aiškiai įrodęs, kokios maistinės medžiagos yra būtinos žmogaus organizmui, kad jis visavertiškai vystytųsi ir funkcionuotų. Lengviausiai šios medžiagos yra gaunamos maitinantis ominvariniu būdu – kai valgomas ir gyvūninės kilmės, ir termiškai ruoštas maistas.
Vitaminas B12 yra beveik negaunamas valgant augalinį maistą.
Pasirinkus žaliavalgystę, taip pat įmanoma organizmą aprūpinti visomis reikiamomis maistinėmis medžiagomis. Tik tiek, jog kai kurių medžiagų reikia gauti dirbtiniu būdu: tablečių, kapsulių ar leidžiamų vaistų pavidalu. Pavyzdžiui, vitaminas B12 yra beveik negaunamas valgant augalinį maistą.
Kaip ir bet kuris racionas, kuriame nestinga vaisių ir daržovių, žaliavalgystė gali turėti teigiamą poveikį sveikatai. O jei dar žmogus vartoja daug įvairių sėklų, riešutų, augalinių aliejų, organizmas gauna daug būtinųjų maistinių medžiagų: antioksidantų, būtinųjų riebalų rūgščių, mikroelementų, vitaminų.
Tačiau nors žaliavalgiai akcentuoja, kad daugelis maistinių medžiagų mažėja termiškai ruošiant maistą, – tai aktualiausia vandenyje tirpiems vitaminams (pavyzdžiui, vitaminui C ar B grupės vitaminams).
Moksliniai tyrimai patvirtina, jog dalis maistinių medžiagų geriausiai įsisavinamos po termino maisto paruošimo. Jau nekalbant apie gyvūninės kilmės produktus – kai kurių augalinės kilmės produktų terminis paruošimas pagerina maistinių medžiagų (pvz., beta karoteno, likopeno, kurie veikia antioksidantiškai) įsisavinimą.
Valgant žalias (be terminio paruošimo) ankštines daržoves, didėja rizika gauti ir blogųjų medžiagų.
Terminis apdorojimas taip pat sumažina daliai žmonių toksiškų komponentų (fitinės rūgšties, kai kurių baltyminės struktūros medžiagų) kiekį augaliniame maiste. Todėl, pavyzdžiui, valgant žalias (be terminio paruošimo) ankštines daržoves, didėja rizika gauti ir blogųjų medžiagų.
Yra mokslinių studijų, atliktų tiriant ilgą laiką žaliavalgiškai besimaitinančus asmenis. Tiesa, jog toks maitinimosi būdas šiek tiek padeda mažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką; sveikatos pagerėjimai įprastai susiję su mažėjančia kūno mase, didesniu gaunamų antioksidantų kiekiu. Tačiau taip pat įrodyta, jog dėl žaliavalgystės gali pasireikšti vitamino B12 trūkumas, o ilgainiui – dėl tam tikrų organizme vykstančių procesų – vėl pradeda didėti širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Žaliavalgystės turėtų vengti nėščiosios ir maitinančios krūtimi moterys, vaikai, vyresnio ar senyvo amžiaus žmonės, bei asmenys, turintys riziką sirgti virškinimo sistemos ligomis.
Kiekvienas žmogus yra labai individualus, todėl žaliavalgystė ne visiems tinka. Esu mačiusi ir labai neigiamų šio maitinimosi būdo pasekmių, kai žmonės, turėję jautresnę virškinimo sistemą, pradėję maitintis žaliavalgiškai, susidūrė su rimtais sveikatos sutrikimais.
Žaliavalgystės turėtų vengti nėščiosios ir maitinančios krūtimi moterys, vaikai, vyresnio ar senyvo amžiaus žmonės bei asmenys, turintys riziką sirgti virškinimo sistemos ligomis.
Pasirenkantiems žaliavalgystę patarčiau vartoti kuo įvairesnių spalvų augalinius produktus, taip pat užsitikrinti augalinės kilmės baltymų įvairovę, įtraukiant į racioną tam tikras ankštines daržoves, riešutus, sėklas, šakniavaisius.“
