Mitybos įpročiai
Jeigu dietos jums nepadeda, gali būti, kad tai susiję su genetika. Toronto universiteto mokslininkai aptiko, kad individualus mitybos planas, sudarytas remiantis genetiniais ypatumais, gerina mitybos įpročius. Kai specialistai davė patarimus, kaip maitintis žmonėms, atsižvelgdami į jų genetiką, pastarųjų mityba tapo kur kas efektyvesnė, palyginti su standartiniais patarimais. Pavyzdžiui, jeigu žmogaus kraujo spaudimas buvo labai aukštas, maiste būdavo mažiau druskos ir pan. Būtent tai ir padėjo pasiekti geriausius rezultatus kalbant apie sveikatą ir savijautą.
Muzikinis skonis
Tyrime, kuriame dalyvavo daugiau kaip 4000 dvynių, mokslininkai išsiaiškino, kad mūsų muzikinis skonis iš dalies susijęs su genetika. Ypač tų, kurie yra jaunesni nei 50-ies, genetinis poveikis muzikiniam skoniui sudaro maždaug 55 proc.
Mokslininkai įvertino ir kiekvieną muzikos žanrą bei tai, kaip genai veikia jiems teikiamą pirmenybę. Pasirodo, jaunesniems nei 50-ies metų žmonėms genai 56 proc. daro įtaką klausyti džiazo arba bliuzo stiliaus muzikos, 53 proc. pop, klasikos, repo, hip hopo, roko, sunkiojo metalo ir pan.
Tiesa, įdomu, kad genai neveikia vyresnių nei 50-ies noro klausytis country ar liaudies muzikos, tačiau vyresnius – taip, net 28 proc. O štai muzikos klausymo motyvacija nuo genetikos priklauso ganėtinai mažai – tam ji turi 25 proc. įtakos.
Taip pat skaitykite: Šeimų konsultantas Ruslanas Naruševičius – apie keturias skyrybų fazes ir svarbiausius šeimos aspektus
Partnerio išsirinkimas
Štai taip – kai renkatės partnerį, sužaidžia ne tik patrauklumo faktorius, tam įtakos turi pagrindinis histosuderinamumo kompleksas, susijęs su mūsų genetika. Labiausiai mus traukia žmonės, kurių jau minėtas PHS (pagrindinis histosuderinamumo kompleksas) yra kitoks nei mūsų.
Tyrime dalyvavo 90 susituokusių porų, 152 atsitikinės poros ir paaiškėjo, kad jų PHS buvo visiškai skirtingi. Kodėl taip yra? Pasak mokslininkų, skirtingi genai reiškia sveikesnius vaikus, padeda išvengti kraujomaišos, kadangi mus kur kas mažiau domina žmonės su panašiais genais.
Taip pat skaitykite: 10 pačių keisčiausių baimių: nemeilė maistui ir uošvei
Fobijos
Manoma, kad fobijos gali būti netgi perduodamos iš kartos į kartą ir tai netgi vadintina naudinga, kadangi sužinome, kas yra pavojinga, o kas ne. Mokslininkai tyrė peles, kurias elektrošoko pagalba privertė bijoti sakurų. Vėliau jau gimusios jų palikuonės taip pat bijojo sakurų, nors nebuvo susidūrusios nei su sakuromis, nei su elektrošoku. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad šiuolaikiniame pasaulyje kai kurios „paveldėtos“ fobijos gali būti jau nebeaktualios.
