Jos yra kaimynės, varžovės, ir kartu priverstos konkuruoti tarpusavyje, kad išgyventų. Šiame įtaigiame 13-os dalių seriale, rodomos kasdienės šių mažų padarėlių kovos ir džiaugsmai nuolat besikeičiančioje aplinkoje. Kitaip tariant, tai tarsi didžiulė muilo opera, kurios centre – Kalahario dykumoje gyvenantys kailiniuoti gyvūnai. Surikatos yra išties legendinės ir be galo mielos. Deja, apie jas žinome labai mažai, todėl pateikiame keletą įdomių faktų apie šiuos mažyčius, gauruotus stebuklėlius.
1. Jos gyvena didelėmis, LABAI DIDELĖMIS šeimomis. "Surikatų dvare" matome, kad surikatos gyvena dideliais būriais, kuriuose gali būti net 50 gyvūnų. Būrį arba gaują sudaro kelios šeimos, kurių kiekvienoje dominuoja viena pora. Taigi, tai tarytum didelės bendruomenės, kurioms vadovauja pavieniai gyvūnai – daugiausia patelės.
2. Kiekvienas būrio narys turi savo pareigas. Kiekviena surikata turi savo užduotį: padėti rinkti maistą, stebėti, ar nėra plėšrūnų ir saugoti mažylius. Budriosios surikatos ieško aukščiausios vietos savo teritorijoje, atsistoja ant užpakalinių kojų ir, kilus bet kokiam pavojui, siunčia pavojaus signalą, t. y. skleidžia šaižius garsus.
3. Jų pilvai yra tarsi radiatoriai. Surikatos savo pilvukų dėka nesušąla užklupus šalčiams. O kai jų pilvai atvėsta, įkrauna juos gulėdamos saulėje. Taip, jos kaitinasi saulėje.
4. Visos surikatos turi savo išskirtinį balsą. Nėra dviejų surikatų, kurios "kalbėtų" tuo pačiu balsu. Kaip ir žmonės, jos visos turi skirtingus balsus, todėl gali lengvai atpažinti viena kitą net ir nematydamos.
5. Prireikus jos gali būti labai savanaudiškos. Surikatos gyvena gaujomis, bet vos tik jų gyvybei iškyla pavojus, jos tampa gan savanaudiškos. Pavyzdžiui, kai užpuola krokodilas, jos nė nedvejodamos stumia vieną gaujos narį užpuoliko link, kad tik išgelbėtų savo kailį.
6. Mažyliai gimsta pliki ir akli. Surikatų kūdikiai gimsta akli ir dažniausiai be plaukų, todėl pirmąsias keturias savaites jie ropoja požeminiuose urvuose. Per tą laiką jiems atsiveria akys ir ausys, užauga šiek tiek plaukų, be to, jie sustiprėja kovodami tarpusavyje. Taigi, jie veliasi į muštynes dar nė nepraregėję!
7. Gaujų konfliktai gali baigtis daugybe aukų. Surikatos dažnai susiremia dėl teritorijų ir muštynės gali baigtis mirtimi. Iš tikrųjų, surikatos yra viena žiauriausių gyvūnų rūšių pasaulyje: apie 20 % surikatų žūsta dėl kitų surikatų kaltės. Dažniausiai jos stengiasi išvengti kovos blefuodamos, bet kai tenka kariauti... tai būna išties kruvinas mūšis!
8. Paprastai lyderiu tampa didžiausias. Surikatų hierarchija paprasta. Kai miršta būryje dominuojanti surikatos patelė, paprastai jos vyriausia ir sunkiausia palikuonė tampa naująja lydere. Tačiau jei jaunesnioji sesutė perauga vyriausiąją, prasideda varžybos. Taigi, jos stengiasi viena kitą peraugti daug ėsdamos.
9. Jos atsparios nuodams. Surikatos nebijo gyvačių, nes yra atsparios daugelio rūšių nuodingiems įkandimams. Taip yra todėl, kad surikatos priklauso mangustinių šeimai, kuri garsėja atsparumu kobrų ir kitų nuodingų gyvačių įkandimams.
10. Surikatos negeria vandens. Ir ne todėl, kad mieliau renkasi alų. Nors ir gyvena dykumoje, surikatoms vandens nereikia: visą reikalingą vandenį jos gauna iš vabalų ir lervų, kuriais minta. Jos labai atsparios.
Tai tik keletas dalykų, kurių tikriausiai nežinojote apie surikatas. Jei norite sužinoti daugiau ir smagiai bei įdomiai pažvelgti į jų kasdienybę, būtinai įsijunkite laidą "Surikatų dvaras: Dinastijos iškilimas“ – tik per Viasat Nature.
Daugiau informacijos rasite Facebook
