Suplanuokite, ką auginsite greitai ir patogiai!
Raudoklė (lot. Lythrum salicaria)
Lina Liubertaitė sako, kad raudoklė – stilingas ir modernus, o tuo pačiu ir vietinis bei laukinis daugiametis augalas.
„Nenustebsiu, jei prisimenate ją iš vaikystės pievų – raudoklės auga drėgnose vietose ir savo žavingais vertikaliais žiedynais privilioja bites ir drugelius.
Raudokles galima pamatyti ir garsių dizainerių sukurtuose soduose, kurie pelno apdovanojimus. Išvestos veislės yra gerokai dekoratyvesnės.
Itin ilgai žydintys, nereiklūs – jos būtų puikūs augalai prie tvenkinio. Tai drėgnų vietų augalas, bet esant reikalui, prisitaiko augti ir sausesnėje dirvoje. O jeigu jūsų gėlynas su laistymo sistema, problemų nekils. Daugelio veislių lapija rudenį dažosi ryškiomis spalvomis, taip pat puikiai laikosi puokštėse“, – pataria Lina.
Snaputis (lot. Geranium)
„Snaputį įtraukčiau net ne į šimtuką, o į dešimtuką patikimų, nereiklių ir puikiai atrodančių augalų. Snaputis turi begalę privalumų:
- žydi labai ilgai;
- puikiai jaučiasi ir pusiau pavėsyje;
- neįmantrūs žiedeliai tinka prie daugelio kitų gėlių;
- keras su lapais uždengia žemę ir neleidžia piktžolėms suželti, nes tiesiog neduoda joms saulės.
Jeigu turite keistus tarpus gėlyne ir nežinote, kuo juos užpildyti – sodinkite snaputį ir pamatysite, kad jį įsimylėsite“, – pataria tinklaraštininkė.
Rūgtis (lot. anksčiau Polygonum polymorpha, dabar Aconogonon X Fennicum)
Lina pasakoja, kad visos rūgtys (lot. Polygonum) prijaučia drėgnai dirvai. Šioji – ne išimtis. Auga lėtokai, bet per kurį laiką pasiekia 2×2 m dydį, ir dėl savo stoto ši rūgtis neliks nepastebėta, nes atrodo tiesiog didingai.
Puikus, itin ilgai žydintis augalas, gera kompanija šlapiamėgėms raudoklėms, todėl toks derinys tiks jūsų sodybos pakrantei.
Kai pradeda krauti žiedus nuo birželio vidurio, tai ir žydi visą vasarą, ypač, jei oras pasitaiko drėgnesnis. Rudenį žiedynai paruduoja, tačiau išlaiko įdomią savo formą.
Katžolė (lot. Nepeta)
Katžolės yra puiki alternatyva levandų mėgėjams, kurie neturi laiko ir kantrybės, nes laiko ir kantrybės turi katžolės. Jos būna ir aukštesnės, ir žemesnės, tad galima rinktis veislę pagal poreikį. Katžolė yra visai nereiklus augalas, ją lengva prižiūrėti. Katžolė žiemą nunyksta pati, o po to atželia. Peržydėjusius žiedynus galima visai palikti: jie patys nukris, supus, dar ir dirvą patręš. Tuo tarpu levandas būtina karpyti.
Katžolė labai greitai auga, per vieną pilną sezoną užauga didelis krūmas. Tad jeigu reikia apsodinti didelį plotą, iš karto svarbu numatyti, kad levandos plečiasi negreitai, todėl visą plotą užpildyti arba kainuos žymiai brangiau, arba rezultatas bus labai negreitas. Be to, katžolės yra medingas augalas, todėl privilioja daug bičių.
Jos įspūdingai atrodo gėlyno pakraščiuose, nes gražiai nusvyra ir elegantiškai užbaigia gėlyno kraštą. Jeigu jūsų žemė nederlinga, vyrauja laidus vandeniui priesmėlis, jeigu neturite jėgų ar laiko laistymui, tai katžolė gali būti puikus pasirinkimas.
Katilėlis (Lot. Campanula)
„Mėlynos jūros spalvos – tai romantiškieji katilėliai. Fotografavau pernai Rundalės rūmų parkelyje, kur radau tokį vientiso mėlyno kolorito kiemelį, pasislėpusį tarp aukštų gyvatvorių. Reikia pasakyti, gėlynai su viena vyraujančia spalva atrodo labai stilingai. Kad ir kiek augalų primaišysite, viena spalva visus suvienys ir apjungs.
Šį efektą galima rasti baltuosiuose soduose – tokių yra ne vienas sukurtas. O štai mėlyną tik vieną mačiau – Rundalėje. Ir katilėliai čia vaidino svarbų vaidmenį. Tarp pilkos lapijos augalų ir mėlynuojančių kitų gėlių katilėliai puikiai papildė kompoziciją.
Visi jie tinka ne tik pagal spalvą, bet ir pagal augimvietę. Saulė ir laidi dirva – pats tas. Katilėlių žydėjimo pikas – vasaros pradžia. Yra ne tik mėlynų – galima rasti net alyvinės spalvos žiedų!“, – sako Lina.
Alyva (Lot. Syringa)
„Alyvas mes visi pažįstame! Bet ar pastebėjote, kad jos ne itin dažnai sodinamos dizainerių kuriamuose soduose? Esu girdėjusi tokią versiją, kad jų grožis yra trumpalaikis, o likusiai metų daliai lieka tik kaip įprastas krūmas. Ir jei sklypas yra nedidelis, tai norisi sodinti tokius augalus, kurie būtų gražūs ir/ar naudingi kuo ilgiau, nes neturi tokios prabangos auginti visų trokštamų augalų.
Todėl labiau vertinamos hortenzijos, kurios žydi labai ilgai, arba šermukšniai, putinai ir medlievos, kurios iš pradžių žydi, o vėliau subrandina vaisius. O gal alyvos mažiau sodinamos, nes jau tarsi pabodusios?
Man atrodo, kad tie, kas neabejingi kvapui, mylės alyvas visada. Kad ir trumpai, bet žydinčių alyvų efektas – stebuklingas“, – pataria tinklaraštininkė.
Monarda (lot. Monarda)
Pasak Linos, tai šiuolaikinis augalas, tiksliau, būdingas šiuolaikiniam „olandiškos bangos“ stiliaus želdynui. Monardos yra iš tų augalų, kurių galite ilgai nepastebėti, kol vieną dieną atkreipsite dėmesį ir suprasite, kad štai ji sukuria tuos smagius akcentus gėlyne.
Monardoms patinka saulėta vieta ir trąši dirva. Jei sąlygos bus netinkamos, gali sirgti miltlige – tas monardoms būdingas vienintelis trūkumas, tačiau jau yra veislių, kurios atsparesnės. Monardos žydi nuo liepos mėnesio, bet ir nužydėjusių nekarpykiet – gražiai atrodys jų struktūra, ypač varpinių augalų fone.
Daugiau apie iniciatyvos „100 augalų“ augalus skaitykite ČIA.
