Suplanuokite, ką auginsite greitai ir patogiai!
Vaistinis isopas (juozažolė) (lot. Hyssopus officinalis)
Lina sako, kad juozažolė turi šimtą privalumų, štai keli iš jų:
- Nuostabi švelniai melsva spalva – tinka prie daugelio augalų gėlyne;
- Auga ir ne itin derlingoje dirvoje, nereikalauja dažno laistymo, tad dėmesio jai reikia minimaliai;
- Vertikalūs žiedynai puikiai tiks šiuolaikiškam stiliui paryškinti;
- Privilioja bites – tai labai medingas augalas, o kuo daugiau bičių, tuo geresnis jūsų derlius, tuo geriau ir visai gamtai;
- Juozažolė naudojama ir kaip prieskonis (lapeliai aromatingiausi žydėjimo metu), ir kaip vaistas.
- Dėl visų prieš tai išvardintų privalumų juozažolė buvo dažnai auginama tradiciniame lietuviškame gėlių darželyje, tad tai puikus augalas ir jūsų sodybai šiandien;
- Galima dauginti dalinant kerus arba tiesiog pasisėjant – tai dar vienas privalumas norintiems užsiauginti pigiau, tiesiai iš sėklyčių;
- Juozažolė – tai daugiametis augalas, tad nereikia kasmet vėl auginti iš naujo.
Šilagėlė (lot. Pulsatilla)
„Šilagėlė, kuri randama gamtoje, yra saugoma, todėl nebandykite jos parsinešti namo ir persisodinti, taip pat neskinkite. Tai yra vėjalandė šilagėlė, retas augalas, tad pasidžiaukime ir palikime.
O štai savo kieme galima pasisėti arba pasisodinti paprastąsias šilagėles (Pulsatilla vulgaris). Ne tokios jos ir paprastos: keras tankus, kotelis pūkuotas, o žiedai tikrai ypatingi.
Šilagėlėms tinka šlaitai ir kitokios lengvai drenuojamos vietos. Pražysta jos apie gegužės mėnesį, o po žydėjimo išlieka gražūs plunksniški lapai. Kitu metų laiku ji tarsi panyksta, todėl šilagėlė yra labai sezoninis augalas.
Jei norėtumėt šito grožio savo gėlyne, dabar pats laikas pasisėti į lovelius. Jei luktersite, galima ir vėliau, tiesiai į dirvą. Kitas pasirinkimas – įsigyti sodinuką. Šilagėlės yra daugiametės. Literatūra rašo, kad vienoje vietoje puikiausiai auga iki 10 metų“, – rašo tinklaraštininkė.
Rykštenė (lot. Solidago)
L.Liubertaitė rašo, kad rykštenės Lietuvoje paskelbtos invazinėmis, nes užkariauja laukinę gamtą. Tačiau ne visos: tik kanadinė, aukštoji ir didžioji (vėlyvoji). Esmė ta, kad žalą laukinei gamtai daro tos, kurios sparčiai sėjasi.
Tačiau yra išvesta tokių rykštenių veislių, kurios turi geresnes savybes, pavyzdžiui, ryškesnę spalvą, įdomesnę formą ir kontroliuojamą plėtimąsi.
„Šioje nuotraukoje – šaltai geltona rykštenė 'Loysder Crown' – fotografavau Olandijoje, Jacobstuin sode. Įdomiuose soduose galima sutikti aukso geltonumo rykštenę 'Fireworks' – Lietuvoje mačiau ne vieną augintoją, kuris prekiauja šios veislės rykštenėmis.
Tiesą sakant, antroje metų pusėje rykštenės gėlyne atrodo tikrai gerai, duoda tokios smagios saulės šilumos, kurios jau pradeda trūkti. Ir ne tik gėlyne – rykštenės puikiai atrodo ir puokštėse, ir gana ilgai išsilaiko pamerktos“, – pataria Lina.
Rytinė aguona (lot. Papaver orientale)
„Šią nuotrauką noriu parodyti visiems, kurie sako, kad vienmetės gėlės viešuosiuose parkuose, skveruose, sankryžose ir privačiuose gėlynėliuose yra gražu, o štai daugiametės gėlės tai būtinai tik „olandiška banga“, kurios neva niekas nesupranta.
Pristatau Paryžiuje nufotografuotą rytinę aguoną kaip intensyviai ryškų augalą, kuris šitame derinyje tiesiog rėkte rėkia. Tai puikus daugiametis augalas, nereiklus. O štai pavasarį – itin ryškus ir iš toli matomas. Anksti pavasarį prabunda, išleidžia tokią plaukuotą pumpurą, o paskui tarsi išsirengia iš to pumpuro ir išsitraukia savo šilkinius žiedlapius.
Aišku, rytinės aguonos grožis – trumpalaikis. Bet ji nė kiek ne prastesnė už kokias nors begonijas, kurios dažnai sodinamos tam pirmam pavasariniam žiedui parodyti, o vėliau išmetamos kaip niekur nieko.
Rytinė aguona man atrodo puikus augalas tam pereinamajam laikotarpiui, kai vienmečių gaila atsisakyti, nes jos mylimos dėl ryškių žiedų, o daugiametės tarsi pritrūksta to puošnaus gražumo“, – teigia tinklaraštininkė.
Daugiau apie iniciatyvos „100 augalų“ augalus skaitykite ČIA.
