Suplanuokite, ką auginsite greitai ir patogiai!
Kukmedis (lot. Taxus)
„Kukmedis – sodriai žalios spalvos spygliuotis, kuris yra nuostabi tujų alternatyva gyvatvorėms. Be to, kad spygliukai kitokie. Kuo dar jie skiriasi?
- Kukmedžiui labai tinka šešėlis arba pusiau šešėlis. Saulėje geriau rinktis tujas, o pavėsyje gerai būtų rinktis kukmedžius. Saulėje jie irgi galėtų augti, bet tada būtina pasirūpinti, kad nepritrūktų drėgmės, pavyzdžiui, įrengti kapiliarinę laistymo sistemą;
- Kukmedžiai auga gerokai lėčiau. Tai privalumas, nes juos užtenka genėti rečiau. Bet tai ir trūkumas, nes jie auga gerokai lėčiau – tad sodinukai yra brangesni negu tujų, ir tenka ilgiau laukti, kol jie pasieks savo aukštį.
Galite karpyti kukmedžius įvairiomis formomis, yra ir tokių veislių, kurios savo šakas natūraliai formuoja augančias aukštyn šalia kamieno (pavyzdžiui, kukmedis 'Hicksii') – tokiai gyvatvorei genėjimo reikia dar mažiau, nes jau ji pati yra koloninės formos.
Kukmedis subrandina gražias raudonas uogytes – iš tikrųjų tai jo kankorėžiai, tik atrodo kaip uogos.Tol nevalgykite, sklinda gandas, kad nuodingos“, – rašo Lina.
Anyžinis lofantas / Kinmėtė (lot. Agastache)
'Lina siūlo: keturi viename: ir vaizdas, ir kvapas, ir maistas, ir vaistas. Ir dar bites privilioja. Kinmėtė, arba kitaip – anyžinis lofantas, atrodo fantastiškai, tokio mėlyno kero neįmanoma nepastebėti. Jis atkreipia ne tik mūsų akis, bet ir privilioja bites, nes yra labai medingas. O dėl nuostabaus aromato naudojamas net maistui kaip prieskonis.
Kinmėtė žydi nuo vasaros pradžios iki rugsėjo pabaigos ar spalio. Sodinkite pavasarį ir jau vasarą džiaugsitės žiedų gausa. Beje, juos galima ir pasisėti – tai dar vienas privalumas, ypač norintiems daugiau šių augalų.
Jie puikiausiai atlaiko sausras, nes šaknys plačiai įsitaiso dirvožemyje, bet ne visada gerai iškenčia žiemas. Išbandykite 'Blue Fortune', o jei norisi daugiau dramos ir spalvos – 'Black Adder'.
Kupstinė šluotsmilgė (lot. Deschampsia cespitosa)
„Ar pažįstat šluotsmilgę? Jos lengvas šiaudinis rūkas atrodo fantastiškai tarp kitų augalų. Nereikia bijoti, kad šluotsmilgė plėsis agresyviai ir užgoš kitus jūsų augalus. Tai ne laukinių pievų augalas, kurį sunku prognozuoti.
Selekcininkai dirba savo darbą ir yra išvedę nuostabių augalų, kurie atrodo laisvi ir gamtiški, tačiau pasižymi geresnėmis savybėmis. Tad ši šluotsmilgė auga gražiu kupstu, o vasarą purios šluotelės suformuoja gražų debesį.
Be to, galite rinktis 'Goldschleier' su tankiu auksiniu debesėliu, arba 'Tardiflora', kurios šluotelės labiau primena lietuviškas pievas. Yra ir daugiau veislių, kurios puikiai auga Lietuvoje“, – pataria Lina Liubertaitė.
Saulainė (lot. Helenium)
Saulainė yra vienas iš tokių augalų, kurie nekelia problemų. Vienintelis dalykas, ką reikia žinoti – jeigu sausringomis dienomis jį paliesite, o žydėjimo metu patręšite, tai tada atsidėkos dar gausesniais žiedais.
„Saulainė užauga nuo 0,8 iki 1,5 m aukščio, atsižvelgiant į veislę. Beje, saulainės pavadinimas labai taiklus – jai reikia saulės, ir ji pati kaip saulė. Žydi ji vasarą ir antroje metų pusėje, vienos veislės kiek anksčiau, kitos kiek vėliau.
Žieduose privalomas geltonas atspalvis, ir tik nuo veislės priklauso, ar žiedukai bus ryškiai geltoni, ar plytinės rudi, ar žemiškai raudoni, ar su geltonais kraštais, ar su gelsvu viduriuko apvadu. Yra net tokių, kurių viduriukai susisukę į vamzdelį – tai ‘Fancy Fan’, o jų žiedų viršutinė pusė geltona, apatinė – rausva. Galbūt labiausiai pripažinta veislė yra 'Moerheim Beauty'.
Ir jeigu jums atrodo, kad geltoni ir rudi atspalviai atrodo senoviškai – jūs pabandykite įsivaizduoti tokius augalus prie klinkerio apdailos, prie rūdinto metalo arba su kontrastingais mėlynais augalais“, – išmėginti saulaines siūlo tinklaraštininkė.
Barškė (lot. Baptisia australis)
Ieškantiems ilgaamžio sprendimo Lina rekomenduoja pietinę barškę.
„Jeigu jos žiedai jums kažkiek primena lubinus – nieko nuostabaus, nes barškės priklauso tai pačiai pupinių šeimai. Iš pradžių barškė užaugina švelniai melsvai žalius lapelius, tada žydi visą vasarą mėlynais žiedais, sukrautais ant ilgų kekių, o po to subrandina žavingas tamsias ankštis.
Barškė užauga iki vieno metro aukščio, bet nesitikėkite, kad pirmais metais grožis bus įspūdingas. Ilgaamžiams žoliniams augalams būdinga tai, kad jie ilgiau užtrunka adaptuotis, savo grožį parodo ne pirmais metais, bet vėliau būna nuostabūs net kelis dešimtmečius!
Tad parinkite barškėms gerą saulėtą vietą ir pasitelkite kantrybę – jos tikrai atsidėkos“, – sako L.Liubertaitė.
Daugiau apie iniciatyvos „100 augalų“ augalus skaitykite ČIA.
