Portalas businessinsider.com žemiau pateikia sąrašą požymių – pagrįstų tyrimais ir ekspertų nuomone – rodančių, kad gyvenime jums sekasi geriau, nei esate linkę tikėti.
Visada ieškote geresnių būdų, kaip kažką atlikti
Įstrigote praeityje ar skubate pasitikti ateities?
Johnas Sculley, buvęs „Apple“ generalinis direktorius ir „Pepsi“ prezidentas, sakė, kad per savo karjerą jis visada užduodavo klausimą „Kodėl tai daroma būtent taip?“ Jis sakė, kad sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo noro „spręsti problemą taip, kaip ji dar nebuvo spręsta“.
Priešinga savybė – priešinimasis pokyčiams – gali užlaikyti jūsų karjerą, lygiai taip pat, kaip ir sulėtinti kompanijų progresą. Taip teigia Scottas Galloway, Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos rinkodaros profesorius, skaitmeninio intelekto įmonės „L2“ įkūrėjas ir knygos „The Four: The Hidden DNA of Amazon, Apple, Facebook, and Google“ autorius.
Šioje knygoje S.Galloway rašo: „Bandymas pasipriešinti šiam pokyčių potvyniui jus pražudys. Skaitmeniniame amžiuje sėkmingi žmonės yra tie, kurie kasdien į darbą eina ne bijodami pokyčių, o klausdami: „O kas, jei padarytumėme tai taip?“
Turite norimo gyvenimo viziją
Žinoma, jei ta vizija laikui bėgant evoliucionuos. Tačiau esmė yra nesidarbinti tik dėl trumpalaikės naudos, pavyzdžiui, kompensacijos.
Kaip Nathanielis Kolocas, buvęs „ReWork“ generalinis direktorius, sakė „The Harvard Business Review“, užuot klausę savęs, „kokio darbo noriu“, turėtumėte klausti, „kokio gyvenimo noriu“ ir kaip tas darbas pritampa visame paveiksle?
Net jei turite viziją tik ateinantiems metams, karjeros trenerė ir buvusi „Google“ karjeros trenerė Jenny Blake rekomenduoja užduoti sau tokius klausimus: „Kaip atrodo įprasta ideali diena?“ ir „Su kokiais žmonėmis noriu bendrauti ar būti susijęs?“
Naudojate savo „firmines“ stiprybes
„Firminės“ stiprybės – tai tiesiog įgūdžiai, kurie jums ypač sekasi.
Kaip „Business Insider“ sakė Ericas Barkeris, knygos „Barking Up the Wrong Tree“ autorius, tyrimai rodo, kad „kuo daugiau naudojate šias stiprybes, tuo laimingesni esate, esate labiau gerbiami ir geriau jaučiatės darbovietėje“. Be to, „jei šias stiprybes naudojate darbe, pasieksite daugiau“.
TAIP PAT SKAITYKITE: Apsišaukėlio sindromas: ar dažnai jaučiatės nenusipelnę įvertinimo ar sėdintys ne savo rogėse?
Esate atviri nesėkmėms
Scottas Galloway sako, kad 4 didieji technologijų titanai – Apple, Google, Facebook ir Amazon – yra atviresni kartais pasitaikančioms nesėkmėms, jei tai reiškia, kad jie išbando kažką nauja. Jei norite savo karjeroje būti sėkmingi, turėtumėte būti tokie patys.
Kaip S.Galloway anksčiau sakė „Business Insider“, „jeigu nesate savo paties profesiniame gyvenime, o jūsų profesinė karjera kartas nuo karto vis blėsta, nepakankamai stengiatės“.
Esate pasiryžę pamatuotai rizikuoti
Sunkiai surastumėte sėkmingą asmenį, kuris savo karjeroje nėra bent kažkiek rizikavęs.
Pavyzdžiui, generalinė „The Hearst“ direktorė Joanna Coles. Būdama jauna laikraščio žurnalistė, kartą J.Coles „užpuolė“ moterį tualete, bandydama gauti komentarą. Vėliau ji paliko užsienio korespondentės „Times of London“ poziciją ir įsidarbino spaudos žurnalistikos sferoje – net ir būdama nėščia bei neturėdama vizos, leidžiančios jai likti Niujorke.
Tuo tarpu Jeffas Bezosas, „Amazon“ generalinis direktorius ir turtingiausias vyras pasaulyje, dažnai kalbėjo apie tai, kaip jis nusprendžia, kokios rizikos imtis. Viename interviu J.Bezosas paaiškino, kaip jis nusprendė įsteigti „Amazon“: „Žinojau, kad kai būsiu 80-ties, nesigailėsiu, kad tai išbandžiau. Nesigailėsiu išbandęs tą reikalą, vadinamą internetu, kuris, kaip maniau, bus labai didelis reikalas. Žinojau, kad jei man nepasiseks, aš to nesigailėsiu.
Tačiau žinojau, kad galiu gailėtis, jog nepabandžiau. Žinojau, kad tai mane persekiotų visą likusį gyvenimą.“
Gerai elgiatės su žmonėmis – net jei jie nėra jūsų vadovai
Vienoje „Success! How I Did It“ serijoje, J.Coles apibūdino gerų santykių su draugais ir kolegomis palaikymo svarbą. Ji sakė: „Visada bandau pasakyti pradedantiems jaunuoliams, kad bendraamžių grupė daro stipriausią įtaką jūsų gyvenime, kadangi kilsite ir krisite kartu. Visada darbus gaudavau „per pažįstamus“, kai kažkas žino kažką, kas siūlo darbą. Ir, žinote, jūs pradėsite kartu, ir jie, taip sakant, jus įtrauks su savimi.“
Jos gyvenimiškas patarimas numeris vienas? „Nebūkite šiknius.“
Jūs demonstruojate „pradedančiojo mąstyseną“
Yra viena dzenbudizmo koncepcija, kuri apibūdina pastovų pasaulio matymą naujomis akimis, lyg nieko apie jį nežinotumėte. Versle tai didelis privalumas.
Velionis Steve‘as Jobsas buvo didelis pradedančiojo mąstysenos šalininkas. Kaip 2011-aisiais „The Wall Street Journal“ rašė Jeffas Yangas, S.Jobsas pabrėždavo poreikį vystyti pradedančiojo mąstyseną, norint išvengti suvaržymų, kurie priverčia sudėtingas problemas spręsti senais būdais.
„Salesforce“ generalinis direktorius Marcas Benioffas sakė „The Wall Street Journal“: „Stengiuosi paleisti viską, kas iki šiol nutiko mūsų industrijoje, o tai yra labai daug, ir tiesiog eiti toliau ir klausti – gerai, o kas dabar?“
TAIP PAT SKAITYKITE: 22 požymiai, kad kolegos slapčia jūsų nekenčia
Kasdien skiriate laiko mokytis
Kažkiek savo laiko turėtumėte skirti mokymuisi arba tyrinėjimui, informacijos ieškojimui – kažkam, kas plečia jūsų horizontus.
Beth Comstock, buvusi „General Electric“ pirmininkė, rekomenduoja 10% kiekvienos darbo dienos laiko skirti šioms veikloms. Interviu su „LinkedIn“, B.Comstock pasidalino keletu karjeros patarimų:
„Pirma, ką turite sakyti žmonėms: skirkite laiko atradimams. Jei galiu valdyti save, galiu valdyti komandą, padalinį, yra tam tikras biudžeto, laiko, jūsų žmonių kiekis, ir reikia susitelkti į tai, kas bus toliau.
Ir tai gali būti tie 10 procentų – patys žinote. Manau, įprastai 10 procentų yra puikus būdas apie tai pagalvoti.
Vykdomosios veiklos treneris Marshallas Goldsmithas drąsiai teigia, kad tai, ką kiti galvoja apie jus, yra daug svarbiau už tai, kaip patys save matote.
Pagalvokite apie tai, kaip valdote savo laiką. Ar galiu skirti 10 procentų savo laiko per savaitę skaitymui, lankymuisi tokiuose tinklapiuose kaip „Singularity“, TED, kalbėjimui su žmonėmis, lankymuisi renginiuose, klausimų „Kokias tendencijas pastebite? Dėl ko nerimaujate? Dėl ko nekantraujate?“ pateikimui?“
Esate savimoniškas
Pasak Tashos Eurich, organizacinės psichologės ir knygos „Insight“ autorės, dauguma žmonių nežino, kaip iš tikrųjų juos mato kiti. Asmenys, labiau suvokiantys, kaip atrodo kitiems, linkę pasiekti sėkmės.
T.Eurich rekomenduoja susirasti vieną arba du „mylinčius kritikus“ arba „žmones, kurie bus su mumis atviri ir linkės mums paties geriausio“. Reguliariai jų teiraukitės, kaip galėtumėte pagerinti darbo našumą.
Vykdomosios veiklos treneris Marshallas Goldsmithas drąsiai teigia, kad tai, ką kiti galvoja apie jus, yra daug svarbiau už tai, kaip patys save matote. Savo knygoje „What Got You Here Won‘t Get You There“, M.Goldsmithas rašo:
„Jei galime sustoti, paklausyti ir pagalvoti apie tai, ką kiti mumyse mato, turime šaunią galimybę. Mes galime palyginti save, kokiu norime būti, su savimi, kokį pristatome likusiam pasauliui. Tada galime pradėti tikruosius pokyčius, kurie yra būtini, norint sumažinti atotrūkį tarp nusistatytų vertybių ir realaus elgesio.“
Rodote dėkingumą
Dėkingumas gali pagerinti jūsų santykius, sveikatą ir karjerą.
Dougas Conantas pagarsėjo apvertęs „Campbell‘s Soup“ aukštyn kojomis, kol užėmė generalinio direktoriaus postą. Jis taip pat žinomas už tai, kad dėkingumą pavertė pagrindine lyderystės strategija: per visą savo karjerą Campbell‘s, jis išsiuntė daugiau kaip 30 000 ranka rašytų padėkos laiškų darbuotojams ir klientams.
Kiti garsūs ir sėkmingi žmonės kasdien praktikuoja dėkingumą. Pavyzdžiui, Johnas Paulas DeJoria pirmas penkias kiekvienos dienos minutes „dėkoja už gyvybę“.
TAIP PAT SKAITYKITE: Dėkingiausia tituluojamos lietuvės laimės įrankis: gyvenimas gali pasikeisti jau po dviejų savaičių
Jaučiate save
Savęs jautimas nepadaro jūsų silpnu ar neambicingu. Mokslininkai teigia, kad tai kaip tik gali paversti jus sėkmės žmogumi.
Šio fenomeno tyrimai rodo, kad savęs jautimas susideda iš trijų komponentų: gebėjimo vesti pozityvų vidinį dialogą, supratimo, kad visi klysta, ir savo minčių bei jausmų suvokimo, nepasiduodant jiems.
Knygoje „The Happiness Track“, Emma Seppala, Stanfordo užuojautos ir altruizmo tyrimų ir ugdymo centro mokslo direktorė, rekomenduoja vieną strategiją savęs jautimo treniravimui: elkitės su savimi taip, kaip elgtumėtės su kolega arba draugu, kuriam kažkas nepavyko.
