Kaip pasakoja vaikinas, paukščiai jį patraukė lankantis Vokietijoje, kai jis viename parke netoli Miuncheno pamatė pelėdą. „Nusprendėme, kad ją reikia nufotografuoti ir įsigijome fotoaparatą. Vėliau pradėjome vaikščioti ir po kitus parkus bei stebėti paukščius. Kai grįžome į Lietuvą, šis pomėgis tapo kasdienybe ir vis labiau įsiliejo į mano gyvenimą“, – sako Titas ir priduria, kad kai tik randa progą – fotografuoja, tačiau mokslo metais laiko lieka tik savaitgaliais ir per atostogas.
Plukių žydėjimo šventė ir paukščiai
Jis prisimena, kad dar didesniu postūmiu domėtis ornitologija ir fotografuoti tapo Plukių žydėjimo šventė. Joje Titas už tai, kad įvardijo kelis sunkiai atpažįstamus paukščius, gavo žymaus ornitologo Mariaus Karlono parašytų knygelių apie paukščių stebėjimo maršrutus Lietuvoje – „Paukščių stebėtojo gidas Nemuno regione“, „Paukščių stebėtojo gidas Dzūkijos regione“ ir „Paukščių stebėtojo gidas Žemaitijos nacionaliniame parke“.
„Būtent tai mane paskatino dar labiau domėtis paukščiais. Išskirti vieną paukštį, kuris mane žavi labiausiai – sunku, kadangi kiekvienas jų turi savo išskirtines savybes. Pavyzdžiui, pelėdos patraukia ramybe, ereliai – didybe, orumu, zylutės – mielumu. Džiaugiuosi įamžinęs škotines žvyres, šiaurinius padūkėlius ir mormonus, kuriuos sunku pagauti“, – pasakoja Titas, dėl savo nuotraukų sulaukiantis nemažai komplimentų. Jis priduria, kad fotografuoja viską, tačiau labiausiai patinka paukščiai, gyvūnai, vabzdžiai. Neatsisako nufotografuoti ir gamtos peizažų ar mamos kuriamų papuošalų.
Vietas, kur galima rasti įspūdingų paukščių, Titas atrado ne tik iš jam padovanotų knygų, bet ir iš internetinių svetainių, į kurias suvedami ornitologiniai stebėjimai.
„Kai atrandu kokią dėmesio vertą vietą, tai važiuoju ten kiekvieną savaitgalį. Idealu būdavo karantino metu, kai vyko nuotolinės pamokos – tuomet fotografijai galėjau skirti daugiau laiko, išnaudodavau net pietų pertrauką. Kartais tenka laukti ne vieną valandą, kad galėčiau nufotografuoti norimą paukštį, tarkime, ūsuotąsias zyles ar bitininką. Teko kelis kartus važiuoti po 400 km pirmyn atgal, nes niekaip nepavyko nufotografuoti pelėdos. Ne visada būna sėkmingos tos išvykos. Čia man labiausiai padeda didžiausia mano gerbėja mama Ingrida, iš kurios aš ir gavau savo pirmąjį fotoaparatą“, – sako Titas.
Žavisi Lietuvos ir užsienio šalių fotografais
Titas sako, kad labiausiai jam patinka fotografų Ernesto Balčikonio, norvegų Trondo Wetsby ir Espeno Hellando, dano Morteno Hilmerio, darbai. „Jų nuotraukos atrodo labai natūralios, yra labai kūrybiškos bei estetiškos. Taip pat prie mano tobulėjimo fotografijoje prisidėjo ir Marius Čepulis, pakomentuodamas mano nuotraukas, duodamas patarimų ir pastabų“, – sako Titas.
Jis pasakoja, kad fotografijos specialiai nesimokė, tačiau kai paėmė fotoaparatą į rankas, pradėjo domėtis. Titas priduria, kad internete informacijos apie tai yra labai daug – svarbu atsirinkti ir norėti mokytis. „Kadangi nuo pirmos klasės lankiau dailės pamokas, manau, tai irgi prisideda fotografuojant, ieškant tinkamų kompozicijų, spalvų ir panašiai“, – sako vaikinas.
Paklaustas apie tai, ar fotografijoms reikalinga technika turi būti brangi, jis atsako, kad išsirinkti yra tikrai sunku, o ir finansai nėra begalinis dalykas: „Kaip sakė vienas labai brangių objektyvų gamintojų Holivudo filmams, visa technika yra kompromisai, ir kuo didesnę kainą sumoki, tuo geresnis kompromisas. Tad reikia įvertinti savo biudžetą ir atrasti, koks kompromisas geriausiai atitinka tavo poreikius“, – mano vaikinas.
Fotografija ne vienintelis hobis
Titas sako, kad užsiima ne tik fotografija, bet tai pagrindinis jo hobis: „Tai man suteikia labai daug atsipalaidavimo, ypač kai pavyksta padaryti norimą nuotrauką. Tai labai džiugina, suteikia pilnatvės, kad pasiekei tai, ko norėjai. Kiti mano hobiai susiję su programavimu, 2D/3D dizaino programomis – jais užsiimu tada, kai negaliu fotografuoti dėl blogo oro“, – sako Titas
Jis fotografuoja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Anglijoje, kur tenka dažnai vykti. Žinoma, kitos kelionės taip pat neapsieina be fotoaparato. Titas sako, kad žavi tai, jog skirtingose šalyse mato ir skirtingus paukščius, todėl tai dar labiau praplečia akiratį. „Turiu tikrai ne vieną svajonę, kokį paukštį norėčiau pamatyt ir nufotografuoti. Kol kas sunkiausiai sekasi susitarti su pelėdomis. Dažniausiai, kai jų ieškome, nepavyksta. Pavyzdžiui, dar niekada neteko susidurti su žvirbline pelėda. Važinėjau kažkada į vieną vietą kone dvi savaites kasdien, tačiau taip ir nesutikau“, – sako Titas.
Paklaustas ar ateityje savo gyvenimą norėtų susieti su fotografija, Titas sako, kad tai liks tik labai mylimu hobiu: „Savo darbą įsivaizduoju susijusį su biochemija, biofizika, biotechnologijomis“, – sako vaikinas.
