– Kaip susidomėjote ekologija, zero waste filosofija?
– Tikriausiai viskas prasidėjo prieš aštuonis mėnesius, kai atsisakiau mėsos. Tapusi vegetare ir sužinojusi, kokią didelę įtaką globaliniam atšilimui turi gyvulininkystė, pradėjau labiau domėtis klimato kaitos, taršos problemomis; ėmiau gilintis į zero waste, minimalizmo, tvaraus vartojimo idėjas. Iki tol tiesiog nesuvokiau, kokią įtaką planetai gali turėti mano kasdieniai pasirinkimai.
Žinoma, didelės įtakos pokyčiams turėjo ir žiniasklaida, socialiniai tinklai. Vis dažniau atkreipdavau dėmesį į liūdnas naujienas, susijusias su šiuo metu itin progresuojančia klimato krize. Tokios antraštės, kaip kad vėl rastas nugaišęs banginis su 40 kilogramų plastiko skrandyje ar kad Amazonės miškai yra kertami protu nesuvokiamais mastais ir nyksta sparčiau nei bet kada anksčiau, privertė susimąstyti, ką aš galiu pakeisti savo gyvenime dėl planetos gerovės.
– Papasakokite plačiau, kaip ėmėte keisti gyvenimo būdą? Kokių principų laikotės šiandien?
– Pirmiausia pradėjau nuo mažų žingsnelių: ėmiau rūšiuoti, kompostuoti atliekas; plastikinius maišelius pakeičiau daugkartiniais medžiaginiais; nustojau pirkti vandenį plastikiniuose buteliuose ar kavą vienkartiniuose puodeliuose – pradėjau naudoti metalines ir turimas senesnes plastikines gertuves; atsisakiau ir kitų vienkartinių plastiko gaminių, juos pakeitusi aplinkai draugiškomis alternatyvomis.
Po to padovanojau ir pardaviau drabužius bei daiktus, kurių nenaudoju. Nustojau pirkti naujus, „greitosios mados“ drabužius. Dabar daiktus, kurių reikia, perku „antrų rankų“, dėvėtų drabužių parduotuvėse.
Plaukus plaunu kietuoju šampūnu, naudoju bambukinį dantų šepetėlį, daugkartinius makiažo padelius.
Kai kuriuos dalykus pradėjau gamintis namuose, pavyzdžiui, dantų pastą, kremus, dezodorantus ir pan. Plaukus plaunu kietuoju šampūnu, naudoju bambukinį dantų šepetėlį, daugkartinius makiažo padelius, medinius ausų krapštukus, metalinį skustuką. Taip pat renkuosi ir tvarią moterišką higieną – menstruacinę taurelę.
Kalbant apie mitybą, kaip ir minėjau, iš pradžių atsisakiau mėsos, tuomet – žuvies ir kiaušinių, o galiausiai tapau vegane.
Pagrindinis dalykas, kurio laikausi, yra atsakingas vartojimas – atsisakau ir neperku to, ko tikrai nereikia.
– Kaip artimieji reagavo į tokius pokyčius?
– Tėvai į tai žiūri labai pozityviai, džiaugiasi ir supranta, kodėl aš tai darau. Jie ir patys stengiasi pakeisti save ir savo įpročius į aplinkai draugiškesnę pusę, netgi atsisakė mėsos, kas yra labai džiugu. Aišku, yra dalykų, kurių jie atsisakyti dar nenori, nes jiems tai yra patogu. Tačiau jie tikrai labai stengiasi paremti mane.
Taip pat pastebiu, kad ir mano giminės, draugai pradėjo domėtis šiomis temomis. Labai smagu žinoti, kad žmonės noriai seka ekologiškumo idėjomis.
– Ar pastebite savo šeimoje, kokių pokyčių pavyko pasiekti sumažinus vartojimą, atsisakius plastiko gaminių?
– Palyginti, kaip gyvenome anksčiau, tikrai daug kas pasikeitė. Ta pati šiukšliadėžė prisipildo per žymiai ilgesnį laiką. Iki tol mišrių atliekų prisikaupdavo per dieną, dabar – maždaug per dvi savaites. Taigi tikrai matosi pokytis.
Iki tol mišrių atliekų prisikaupdavo per dieną, dabar – maždaug per dvi savaites.
– Produktai tvariose pakuotėse ir iš natūralių bei aplinkai draugiškų medžiagų kainuoja daug daugiau nei įprasti. Kaip ekologiškas gyvenimo būdas paveikia piniginę?
– Kai įsigyji daugkartinį daiktą, po kurio laiko jis atsiperka, ir susitaupo gan didelė pinigų suma. Pavyzdžiui, paskaičiavus, kiek per metus išleidžiama plastikiniams vandens buteliukams, išeina išties nemaža suma. Daugkartinė gertuvė tikrai yra taupesnis pasirinkimas.
Kalbant apie kitas aplinkai draugiškas alternatyvas: nežinau kodėl, bet Lietuvoje visi tokie produktai kainuoja dvigubai, jei ne trigubai, brangiau. Todėl daugumą jų užsisakau iš užsienio, kur ekologiškų produktų kainos labai panašios, kaip ir visų tų plastikinių gaminių.
– Minėjote, kad pavasarį savo mokykloje Kelmėje įkūrėte aplinkosauginę moksleivių iniciatyvą „Saugok“. Ką esate nuveikę?
– Daugiausiai užsiimame aplinkosauginiu švietimu: skaitome paskaitas apie ekologiją ir didžiausias šiandienos klimato problemas, organizuojame įvairius renginius. Pavyzdžiui, gegužės 8-ąją minėjome pasaulinę dieną be plastiko, po to surengėme „Žaliąją savaitę“, kurioje vyko daugybė įdomių veiklų, skatinančių moksleivius domėtis aplinkosauga. Taip pat pastatėme rūšiavimo šiukšliadėžes mokykloje.
Savo instagramo paskyroje (@_saugok) dalinamės labai naudinga ir įdomia informacija apie aplinkosaugą, kuri gali būti lengvai ir paprastai suprantama moksleiviui.
Išties galiu pasakyti, kad moksleivių susidomėjimas auga, pažanga vyksta. Vis dažniau savo miestelyje pamatau jaunus žmones, besinešančius daugkartinius kavos puodelius, gertuves ar pakeliančius šiukšlę nuo žemės. Vis daugiau mokyklos mokinių prisijungia į įvairias zero waste grupes socialiniuose tinkluose.
Vienas iš pagrindinių zero waste principų yra „panaudok dar kartą“.
Labai džiugu, kad jaunimas noriai priima informaciją, nelieka abejingas šioms problemoms ir imasi asmeninės iniciatyvos. Pakeisti vyresnės kartos požiūrį, jų nusistovėjusius įpročius yra daug sunkiau.
– Kokias klaidas daro žmonės, bandydami keisti gyvenimo būdą ekologiškesnio link?
– Vienas iš pagrindinių dalykų, kurį pastebėjau, yra tai, kad žmonės (tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse), sužinoję apie zero waste, „eko“ idėjas, išmeta visus turimus daiktus, pagamintus iš plastiko, ir ima juos keisti visais tais madingais, aplinkai draugiškais dalykais.
Ir tai yra labai didelė klaida, nes vienas iš pagrindinių zero waste principų yra „panaudok dar kartą“. Tad tikrai nereikia skubėti išmesti plastikinių dalykų, turimų namuose, – svarbu juos naudoti, kol yra tinkamos būklės, ir tik tada nusipirkti kitą ekologišką alternatyvą.
– Ką patartumėte norintiems gyventi ekologiškesnį gyvenimo būdą, pagal zero waste principus?
– Niekas netampa zerowasteriu per naktį, tai yra ilgas kelias. Pirmiausia patarčiau pradėti nuo mažų žingsnelių: atsisakykite vienkartinių, plastikinių maišelių, šiaudelių, indų, juos keiskite daugkartiniais, atraskite aplinkai draugiškų alternatyvų.
Rūšiuokite atliekas: taip nemaža dalimi prisidėsite prie to, kad visos atliekos nukeliautų į joms skirtas vietas, būtų efektyviau perdirbamos.
Atsisakykite to, ko nereikia. Gal tai gana sudėtinga, bet pasistenkite įsigyti tik tuos daiktus ir drabužius, kurių jums iš tikrųjų reikia ir kuriuos naudosite ilgą laiką. Nereikalingus, nenaudojamus daiktus ir drabužius galima parduoti įvairiose internetinėse platformose, padovanoti labdaros organizacijoms ar žmonėms, kuriems iš tikrųjų to reikia.
Maistą verta pirkti vietiniame turguje, su savo atsineštomis taromis, medžiaginiais maišeliais. Arba, jei yra galimybė, pirkti tose parduotuvėse, kuriose produktai pardavinėjami be plastiko pakuočių. Naudinga būtų sumažinti gyvūninės kilmės produktų vartojimą, o jei įmanoma – atsisakyti mėsos arba bent jautienos, kuri iš ekologinės pusės yra labiausiai teršianti planetą.
Gyvenantiems didesniuose miestuose patarčiau dažniau rinktis aplinkai draugišką transportą: dviračius, paspirtukus, viešąjį transportą.
Na, o svarbiausia – keičiantis pačiam bandyti įkvėpti ir kitus. Ko gera, esame paskutinė karta, galinti sustabdyti klimato krizę, todėl reikia veikti, kol dar ne per vėlu.
Saulė Sapragonaitė su 15min GYVENIMO skaitytojais dalijasi natūralių higienos priemonių receptais.
Natūrali dantų pasta
Reikės:
- 1/4 puodelio bentonito molio,
- 2 v. š. šalto spaudimo, nerafinuoto kokosų aliejaus,
- 1/3 puodelio karšto vandens,
- 1/2 a. š. druskos,
- 3 lašų pipirmėčių eterinio aliejaus,
- 2 a. š. ksilitolio (beržų cukraus) – nebūtina.
Gaminimas:
Į karštą vandenį įdėti bentonito molio, druskos. Gerai išmaišyti (mediniu, ne metaliniu, šaukštu, nes kitu atveju bentonito molis deaktyvuosis). Į gautą masę įdėti kokosų aliejaus, išmaišyti. Įlašinti kelis lašus pipirmėčių eterinio aliejaus.
Dezodorantas
Reikės:
- 3 v. š. šalto spaudimo, nerafinuoto kokosų aliejaus,
- 2 v. š. valgomosios sodos,
- 2 v. š. kukurūzų krakmolo,
- 5–8 lašų norimo eterinio aliejaus.
Gaminimas:
Į indą įpilti kukurūzų krakmolo ir valgomosios sodos, išmaišyti. Įdėti kokosų aliejaus ir įlašinti eterinio aliejaus, lėtai išmaišyti, kol taps kietoka mase. Masę sudėti į sandarų stiklinį indą.
Burnos skalavimo skystis
Reikės:
250 ml filtruoto vandens,
3–4 a. š. valgomosios sodos,
2–3 a. š. ksilitolio (beržų cukraus),
5–8 lašų pipirmėčių eterinio aliejaus.
Gaminimas:
Į stiklinę tarą įpilti šalto, filtruoto vandens. Įdėti sodos, ksilitolio. Įlašinti pipirmėčių eterinio aliejaus. Viską gerai išmaišyti.
