„Slackline“ (vaikščiojimo lynu sportas – liet. k.) – tai pasaulyje sparčiai populiarėjantis, tačiau Lietuvoje, anot pašnekovo, vis dar neatrastas sportas. Užsiėmimo esmė – išlaikyti pusiausvyrą, balansuojant ant 2,5-5 cm pločio medžiaginės juostos, pritvirtintos, pavyzdžiui, tarp dviejų medžių.
„Kalifornijos Josemičio nacionaliniame parke pradėjo žmonės balansuoti ant alpinistinių paprastų virvių. Pastebėjo, kad treniruoja tas kūno dalis, kurios nesitreniruoja alpinizmo metu. Taip viskas ir gimė“, – pradžių pradžią trumpai perteikė Kęstutis.
Tai pramoga, kuria galima užsiimti su draugais gamtoje, namų kieme ar netgi laipiojant kalnuose. Taip pat tai ir sportas, nes intensyviai dirba visi kūno raumenys, ypač vidiniai, tie, kurių net nemanėte esant. Ant juostos galima atlikti akrobatinius triukus arba varžytis įveikiant kuo ilgesnį atstumą. Tai ir saviugdos priemonė – moko susikoncentruoti, o kartu ir atsipalaiduoti.
„Vaikščiojimas juosta, ypač dideliame aukštyje su apsaugomis, yra savotiška meditacija, kurią kartą patyręs, rodos, negali sustoti. Pats ant juostos lipu vos tik pasitaiko proga“, – šypteli K.Žižys, pernai įvairiose Kauno vietose ėmęs organizuoti nemokamas viešas treniruotes.
Organizuoja ekstremalius pasirodymus
Šiandien ant juostos, kai tik turi laisvo laiko, ketvirtosios atžalos pernai lapkritį susilaukęs Kęstutis praleidžia apie 1,5–2 val.
Su „slackline“ jis susipažino gana netikėtai. Pirmą kartą šią pramogą išbandė 2015 m. Naujovė taip sužavėjo, kad Kęstutis ėmė domėtis, kur galėtų įsigyti įrangą. Antrą kartą ant juostos jis užlipo po metų, vykstant „Kauno Hanza dienoms“. Tuomet ir priėmė galutinį sprendimą – mokysis vaikščioti pats, tikėdamasis, kad ateityje pavyks suburti ir bendraminčių grupę.
Negalima nuleidus galvą žiūrėti į juostą. Turi tarsi „matyti“ ją savo pėdomis.
„Pirmąjį rinkinį nusipirkau iš vilniečių, intensyviai propagavusių šį užsiėmimą. Rimtesnę įrangą įsigijau 2016 m. Ją naudoju iki šiol. Pirkau iš žmogaus, kuris šį užsiėmimą 2008–2009 m. atvežė į Lietuvą, – Irmanto Sauliaus. Tais metais, kai pradėjau „slackinti“, jam tai pabodo, tad viską perleido man“, – paaiškino pašnekovas.
Galiausiai atėjo metas ir viešoms treniruotėms. Nors, anot Kęstučio, visa tai sunku vadinti treniruotėmis. Daugeliui tai – gyvenimo būdas.
Žmonės susirenka parkelyje, atsineša hamaką ar pasikloja pledus, kramsnoja užkandžius, klausosi muzikos. Tiesiog bendrauja su praeiviais, kurie, susidomėję, ima ir prisijungia. Vėliau jie tampa draugais – grandinė ilgėja. Gimsta projektų idėjos. Štai pernai metų rugsėjo 15 d. ant KTU Santakos slėnio pastato buvo surengtas ekstremalus „slackline“ pasirodymas. Vaikščiota ant 2,5 cm pločio specialios juostos, kuri buvo nutiesta maždaug 20 metrų aukštyje. Tai žadama atkartoti ir šį savaitgalį – balandžio 27-ąją.
„Smagus užsiėmimas adrenalino mėgėjams. Galva išsivalo, ypač, jei dirbi protinį darbą“, – teigia jis.
K.Žižys prisijungė ir prie „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022 m.“ komandos – organizuoja reguliarias „slackline“ treniruotes Panemunės bendruomenei.
„Patinka dalintis tuo, kas, mano nuomone, yra gera. Norisi, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie šį užsiėmimą. Norisi suburti tuos, kurie stebintų „slackline“ galimybėmis, ir tuos, kurie dirbtų su vaikais įvairiose ugdymo įstaigose ar negalią turinčiais žmonėmis. O jeigu pavyktų kada užsidirbti iš to pragyvenimui, būtų išvis puiku“, – vylėsi Kęstutis, atskleidęs, kad 2017 m. Alytuje vykusios Olimpinės dienos proga juostą išbandė apie 2 tūkst. žmonių.
Užlipus pirmą kartą, dreba kojos
Pradėti gilintis į šį pomėgį, anot pašnekovo, geriausiai ištempus apie 10 metrų ilgio juostą. Kadangi ji dinaminė, įtempta, pvz., kelių srityje, vaikštant ties viduriu nusvirs iki pat žemės. Pažemėjimas priklauso nuo vaikščiotojo svorio ir pačios juostos savybių.
„Galima ne tik vaikščioti, galima sėdėti, stovėti ant jos, suptis aukštyn ir žemyn, siūbuoti. Tiesiog smagu. Pirmą kartą žmogus net pastovėti negali ant juostos – dreba kojos. Atsisuka dažnai ir prašo nejudinti jam juostos. Raumenys tiesiog nepripratę. Treniruojami vidiniai raumenys, kurių jokia kita sporto šaka netreniruoja. Nebent joga. Didžiausia apkrova kliūna pečiams, nes einant reikia būti iškėlusiam rankas. Jos turi būti aukščiau pečių, nes taip lengviau išlaikyti pusiausvyrą.
Treniruojami vidiniai raumenys, kurių jokia kita sporto šaka netreniruoja. Nebent joga.
Neseniai skaičiau straipsnį, kuriame teigiama, kad ir Kim Kardashian sportuoja „slackline“, olimpinė šaudymo čempionė taip pat. Dažnai tenka matyti, kaip kalnų slidininkai atlieka pratimus, kurie yra pritaikyti būtent iš „slackline“ užsiėmimų. Tai lyg papildomas, visapusiškai treniruojantis kūną užsiėmimas“, – teigė ne vienoje sporto šakoje save išbandęs Kęstutis.
Prie Kauno valstybinio muzikinio teatro įmanoma ištempti ir 60 metrų ilgio juostą. Tai populiariausia vieta. Santakos parke taip pat daug patogių vietų „slackinimui“. O štai Ąžuolyno parko augmenija, pasak Kęstučio, netinka – šimtamečių ąžuolų kamienai kartais būna tiesiog per dideli turimai įrangai.
Kai kuriems lengviau nei kitiems
O ar žmona taip pat lipa ant juostos?
„Yra bandžiusi, tačiau giliau į visa tai nepasinėrė. Pradžioje netgi geriau sekėsi nei man. Pastebėjo, kad po pralaimėtų krepšinio varžybų (mėgėjiškai žaidžia nuo 1998 m. – aut.), būna, grįžtu susikrimtęs ar net piktas, o po „slackline“ užsiėmimų visuomet laimingas“, – šyptelėjo Kęstutis.
Paklaustas, kam sekasi lengviau prisijaukinti juostą, pašnekovas įvardijo tuos, kurie važinėjasi riedučiais, riedlentėmis, žaidžia ledo ritulį, užsiima joga, šoka pramoginius šokius.
„Išsitempęs 7–8 metrų juostą, išmokau ją pereiti per 3 dienas. Riedutininkai 10 metrų juostą, pirmą kartą ant jos užlipę, įveikia jau po pusvalandžio“, – palyginimą pateikė Kęstutis.
Po pralaimėtų krepšinio varžybų, būna, grįžtu susikrimtęs ar net piktas, o po „slackline“ užsiėmimų visuomet laimingas.
Iš pradžių, pasak jo, reiktų išmokti ant juostos pastovėti viena koja. Išstovėti reiktų bent 10 sekundžių, tuomet bandyti žengti žingsnį ant kitos kojos ir vėl stengtis nenukristi. Po 10-ties minučių bandymų kojos pripranta – dingsta drebėjimas.
„Išmokai pereiti 10 metrų, išsitempi 20 metrų ilgio juostą. Pamatai, kad paeini tik 2–3 žingsnius. Pasikeičia juostos dinamika“, – kad iššūkiai – nesibaigiantys, patikino pašnekovas.
Pasak jo, reikia išmokti net taisyklingai nukristi, nes nukritus skausmingai, atsiranda baimė.
„Turi būti susikoncentravęs, bet negali būti įsitempęs. Egzistuoja trys pagrindinės vaikščiojimo juosta taisyklės.
Pirma, pėdas dėti ant juostos tik tiesiai. Antra, reikia iškelti rankas kiek aukščiau pečių juostos. Rankos veikia svarstyklių principu: jei jauti, kad krenti į vieną pusę, pasveri rankas į kitą ir taip bandai atrasti pusiausvyrą ant juostos. Trečia, negalima nuleidus galvą žiūrėti į juostą. Turi tarsi „matyti“ ją savo pėdomis. Palenkus galvą žemyn, kūno svoris krinta į priekį, tuomet virsti nuo juostos. Geriausiai žiūrėti į priešais esantį medį. Žvilgsnis turi būti koncentruotas tik tiesiai“, – pamokė Kęstutis.
Jo teigimu, yra tokių, kurie bando šiuo užsiėmimu nugalėti aukščio baimę.
O ar atsitiktiniai praeiviai nustebina gebėjimais? Atsakydamas į klausimą pašnekovas prisiminė vieną vyruką, kuris pirmą kartą užlipo ant ištemptos 21 metro juostos: „Aš tris savaites treniravausi ant perpus trumpesnės juostos, o jis per porą valandų jau vaikščiojo geriau nei aš. Važinėjasi tas asmuo riedučiais bei riedlente. Štai ir paslaptis.“
Įtrauks į olimpines žaidynes?
Tikimąsi, kad ateityje viena iš vaikščiojimo juosta sričių pravers ir olimpinių žaidynių duris. Šiuo metu vykdomi čempionatai. Populiariausios – „trickline“ varžybos, kurių metu teisėjai vertina ant juostų atliekamus akrobatinius triukus. Tai itin sudėtinga.
„Pasaulio rekordo siekiama nueinant ilgiausią atstumą. Bandyta nueiti 2,8 km. Tokio ilgio juosta buvo ištempta gal puskilometrio aukštyje virš vieno Norvegijos ežero, tarp kalnų. Įveikti ją bandė penki asmenys. Nepavyko. Vienas nenukrisdamas nuėjo 2,5 km, užtruko 1,5 valandos, bet tai nėra laikoma rekordu – privaloma įveikti visą juostą. Dabartinis rekordas – 1,9 km. Jį pasiekę yra 6 asmenys.
Įspūdinga tai, kad einant 2,8 km ilgio juosta, nusvyrimo kampas pasiekia 160 metrų, tačiau žemėjimo eidamas nejauti. Kodėl ties viduriu juostos yra sunkiausia? Didžiausias judėjimo pokytis. Juosta aukštyn žemyn ir į šonus gali judėti didžiausia amplitude. Kai bandė pasiekti 2,8 km pasaulio rekordą, ji į vieną ar kitą šoną judėjo net 50 metrų“, – susižavėjęs įdomybes iš „slackline“ pasaulio išdėstė Kęstutis.
Pačiam jam yra tekę pasėdėti ant 100 metrų ilgio juostos, ištemptos 80 metrų aukštyje kalnuose. „Pasėdėjau, kad pajausčiau, ką reiškia būti ant tokio ilgio juostos. Tu negali sukontroliuoti, net nepavyksta atsistoti“, – didžiausią išbandymą pateikė Kęstutis.
