31. Dauguma greito maisto ir perdirbtų produktų yra pilni įvairiausių cukrų, aliejų ir kitų nenaudingų medžiagų. Šiuose produktuose yra įvairių skonio stipriklių ir dažiklių, maistas patiekiamas kaip sveikas ir tarsi namie paruoštas. Kartais prirašoma, jog yra daugybė vitaminų, mineralų ir daugiau skaidulų, todėl sukuriama iliuzija, kad tai daug naudingiau jūsų sveikatai.
32. Lengva įtikinti žmones pirkti produktus, kai pasakoma, jog tai sveika. Tereikia patenkinti kiekvieno vartotojo įgeidžius. Pavyzdžiui, tikėtina, jog vaikai griebs obuolį, jei ten bus užklijuotas koks nors juokingas piešinėlis ar animacinių filmų herojus. O kur dar visokios maisto nuotraukos, kurių pilna internete – jos tik skatina alkį, taip?
33. Mūsų organizmas net nėra pritaikytas kai kuriems maisto priedams. JAV maisto ir vaistų administracija leidžia maisto gamintojams patiems atlikti saugumo testus ir nuspręsti, ar sudėtinės dalys tinkamos vartojimui. Taip pat nėra nustatyta, kokius saugumo testus jie turi atlikti ir gali net neinformuoti institucijų apie naudojamus maisto priedus.
34. Dauguma maisto produktų, kuriuos vartojame, turi įdomią atsiradimo istoriją. Pavyzdžiui, duonos raugo bakterijos yra kilusios iš graužikų išmatų. Tačiau bet kuri duona, iškepta su natūraliu raugu, yra be galo skani.
Taip pat skaitykite: Specialistai rekomenduoja: kaip išsirinkti tinkamiausią duonos rūšį
35. Ar žinojote, jog pirmuosius krekerius sugalvojo presbiterijonų ministras tam, kad sumažintų žmonių seksualinį potraukį? Sylvesteris Grahamas (1794–1851) manė, jog amerikiečiai yra pilni seksualinių pagundų ir dėl to kaltino mėsos, baltos duonos bei alkoholio vartojimą, todėl sukūrė paprastą sausainį be jokių papildomų pagardų ir įmantraus skonio. O šiandien sausainių pasirinkimas itin platus: galite valgyti tiek sūrius, tiek saldžius.
36. Kasmet 89 proc. naujų produktų neįsitvirtina rinkoje. Štai kodėl didelės maisto kompanijos paprasčiausiai pagerina vieną ar kitą produktą. Daug paprasčiau yra pagerinti ar pakeisti kokio nors produkto skonį negu investuoti į visiškai naujo produkto gaminimą.
37. Užkandžiai iki 100 kalorijų. Vieno bandymo metu žmonėms buvo duoti 4 pakeliai sausainių po 100 kalorijų ir vidutiniškai jie suvalgė 25 procentais mažiau nei tada, kai visi keturi pakeliai buvo sudėti į vieną su 400 kalorijų.
38. Sausi pusryčiai – toli gražu nėra toks sveikas pasirinkimas. Gaminimo metu paprasti kukurūzų dribsniai netenka daug naudingų medžiagų ir vitaminų, štai kodėl ant sausų pusryčių dėžutės dar prirašyti ir vitaminai, kurių įdedama papildomai. Stenkitės dribsnius pirkti rečiau arba žiūrėkite, kad cukraus ten būtų kuo mažiau.
Taip pat skaitykite: Blogiausios pusryčių idėjos
39. Fermoje auginta lašiša – ne toks ir blogas pasirinkimas. Jei perkate lašišą iš ekologiško maisto krautuvės, tikėtina, jog žuvis tikrai bus kokybiška. Kai kurie tyrimai atskleidė, jog fermoje augintos lašišos turi daugiau širdžiai naudingų riebiųjų rūgščių.
40. Jei esate linkę į diabetą, tuomet geriau rinkitės paprastus makaronus, o ne pilno grūdo. Pastarieji kvietiniai makaronai turi daugiau krakmolo nei paprasti. Galite tikrinti ir glikeminį indeksą (kuris turėtų būti žemas, nuo 30 iki 40), kuris kartais būna pažymėtas ant kokybiškų produktų.
Nebežinote, kas tiesa, o kas melas? Svarbiausia tiesa tokia – valgykite daugiau daržovių ir vaisių, bei dažniau gaminkite maistą namuose.
