Kaip pasakoja Akvilės mama Aistė Bružaitė, jų visa šeima – muzikali. Pati Aistė yra muzikos mokytoja, meno daktarė ir nuo pat vaikystės groja kanklėmis, jos vyras Egidijus – birbyne ir diriguoja – yra Lietuvos kariuomenės orkestro vadovas ir vyriausias dirigentas, o vyresnis brolis Lukas taip pat pasuko jaunesnės sesutės pėdomis.
Aistė pasakoja, kad Akvilė yra labai imli, greitai mokosi, norėtų viskam visada vadovauti, yra komunikabili ir itin mėgsta bendrauti.
„Ji labai iniciatyvi, užsiima įvairiomis veiklomis, energinga. Akvilei patinka save realizuoti, žaisti – ji ne iš tų, kuriai patiktų telefonai ar planšetės. Jai reikia veikti!“ – sako Aistė.
Rekordas, kurio Lietuvoje dar nebuvo
„Visą gyvenimą koncertuojame ir dirbame pedagoginį, su muzika susijusį darbą, kartu su vyru esame Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojai docentai, tad vaikai, būdami šalia auga su muzika – meilė jai gimsta visiškai natūraliai.
Akvilė nuo pat pirmųjų dienų dainuoja, tad nusprendėme nuvesti ją pas muzikos mokytoją Sonatą Kudžmienę. Dukrytei dainuoti labai patiko ir puikiai sekėsi! Šis Akvilės koncertas tapo ir rekordiniu, o jame grojome visa šeima – per kelerius metus tų koncertų turėjome labai daug.
Tiesa, pati rekordo užfiksavimo idėja mums buvo labai netikėta (juokiasi). Tai buvo tikra staigmena, nes tokio tikslo neturėjome. Tiesiog džiaugiamės muzikuojančia dukryte, jos koncertais, jos muzikos mokytojos Sonatos talentu; mokytoja labai atsidavusi savo darbui ir inicijuoja įvairius renginius, koncertus, skatina juose dalyvauti“, – pasakoja Aistė.
Ji priduria, kad iš pradžių Akvilės koncertas buvo rengiamas su mintimi parodyti, kiek daug dainų ji moka – o jų išties nemažai – net 11! Visos jos nuskambėjo (ir dar daugiau) rekordiniame rečitalyje.
Mintis, kad penkiametės Akvilės atliekamos dainos ir pats koncertas gali pretenduoti į rekordą, kilo Muzikos sąjungos prezidentei profesorei Audronei Žygaitytei-Nekrošienei.
„Ji manęs atsitiktinai paklausė, ar nenorėtume užfiksuoti šio koncerto kaip rekordo. Aš atsakiau, kad nežinau, kaip tai daroma (juokiasi). Tad esame dėkingi jai už pagalbą, juolab, kad tokio rekordo Lietuvoje ir nebuvo“, – sako Aistė.
Scenoje – nė lašelio baimės
Akvilės mama sako, kad dukrytė scenos nebijo ir turbūt dar nelabai suvokia, kas tai yra: „Mes norime, kad viskas būtų natūraliai – taip ir yra, dukrytė išeina ir dainuoja, mėgaujasi, o tuo mes ir džiaugiamės. O apie rekordo prasmę, manau, ji suvoks tik užaugusi, nes dabar dar nesupranta, kas čia įvyko.
Kai atvyko televizija jos pakalbinti, bandė paklausinėti apie muziką, tačiau dukrytė dar maža, ir pagrindinis jos atsakymas buvo „aš tiesiog visada dainuoju!“ Vėliau klausiau jos, ar patiko dainuoti rečitalyje? Patiko!“ – juokiasi Aistė.
Akvilė profesionaliai mokytis dainuoti pradėjo nuo trejų metukų – tada ją tėveliai nuvedė pas mokytoją. Tačiau mama pastebi, kad tik pradėjus kalbėti, dukrytė pradėjo ir niūnuoti, tad dainavimas jau neatsiejama jos asmenybės dalis nuo pat pirmųjų dienų.
„Ji kasdien ištisai dainuoja. Dabar toks amžius, kai dukrai patinka klausyti pačios įvairiausios muzikos, tačiau labiausiai ją domina tai, kas populiaru, pavyzdžiui, angliškos dainos. Ji taip traukia, taip traukia!“ – sako Aistė.
Šiuo metu Akvilė save išbando įvairiuose žanruose, jai patinka ne tik lietuvių liaudies dainos – ji mielai dainuoja Ellos Fitzgerald dainas. Kaip sako mama, leidžia daryti dukrai tai, kas patinka, o laikui bėgant mergaitė atras, kas jai labiausiai prie širdies.
Vienos mėgstamiausios dainos Akvilė taip pat neturi: „Jos mėgstamos dainos keičiasi – vienu metu patinka viena, kitu metu – kita daina, tačiau mes pastebime, kad ji labiau linksta prie energingų, linksmų, greitų dainų. Jos balsas stiprus, charakteris taip pat nenustygstantis, tad ir dainas renkasi pagal savo būdo bruožus“, – juokiasi mama.
Vyresnis Akvilės brolis Lukas taip pat pradėjo muzikuoti, nors iš pradžių nebuvo itin susižavėjęs. Nepaisant to, kaip sako mama, talentą sūnus taip pat turi – niūnuoja, dainuoja, intonuoja.
„Manau, koją kišo nedrąsa, kuklumas, tačiau nuo rugsėjo mėnesio, nuėjęs pas tą pačią muzikos mokytoją, jis pradėjo dainuoti. Matyt, įtaką daro ir sesės muzikavimas“, – sako Aistė, besitikinti, kad ateityje vaikai pasirinks ir kokį nors muzikos instrumentą.
Muzika reikalinga kiekvienam
Aistė sako, kad muzikanto kelias nėra lengvas, tačiau jeigu vaikai pasirinktų ateityje savo gyvenimą susieti su muzika, ji su vyru juos palaikytų iš visos širdies. „Darbo reikia įdėti beprotiškai daug, tačiau tai yra labai įdomu! Manau, vaikai patys pasirinks, ką jie veiks savo gyvenime“, – sako muzikantė.
Paklausta apie muzikos svarbą vaikams, Aistė sako, kad galėtų pasakoti labai daug. „Muzika vaikams labai reikalinga, duoda ji tikrai daug. Tai ir valios ugdymas, sceninė patirtis, pasitikėjimas savimi, atminties lavinimas. Muzika tikrai niekam nepamaišys – tai tik pliusas, žinoma, ir daugiau darbo, bet tai – tik dar naudingiau (juokiasi).
Aš pati, būdama muzikos mokytoja ir muzikantė, kiekvienam rekomenduočiau bent truputėlį prisiliesti prie muzikos – net ir neplanuojantiems gyvenimo sieti su ja – dėl išsilavinimo, dėl savęs, emocinio intelekto. Muzika visapusiškai naudinga“, – pokalbį užbaigia Aistė.
Siūlykite kandidatus projektui „Talentingi vaikai“ adresu gyvenimas@15min.lt arba pildykite anketą žemiau. Dėkui!
