Dėlionės. XVIII a. britų kartografas Johnas Spilsbury sukarpė pasaulio žemėlapį įvairiais gabalėliais: rinkdami žemynus ir vandenynus mokiniai mokėsi geografijos. Dėlionės lavina vaikų ir suaugusiųjų logiką, mąstyseną, moko sutelkti dėmesį, ugdo smulkiąją motoriką bei discipliną.
Užsienio kalbos. Mokslininkai teigia, kad vaikai, besimokantys antros ir daugiau kalbų, lengviau (ir didesniais kiekiais) įsimena ir kitą informaciją. Suaugusiesiems tokie gebėjimai irgi pravers. Netaisyklingieji anglų kalbos veiksmažodžiai – vienas iš būdų bėgti nuo Alzheimerio ligos.
Kompiuteriniai žaidimai. Apie juos pasakyta tiek blogo, kad net baisu kalbėti apie jų privalumus. Tačiau egzistuoja tyrimų, teigiančių, kad žaidžiantis žmogus lengviau susidoroja su keliomis užduotimis vienu metu, geriau įsimena sudėtingus algoritmus ir turi lakesnę fantaziją.
Sportas. Vaikščioti, bėgioti, kilnoti sunkumus, plaukioti – kad ir ką darytumėte, nepamirškite vieno eksperimento: fizinė veikla paskatindavo primatus susidoroti su intelektinėmis užduotimis greičiau nei jų tingius brolius ir seses.
Mozarto muzika. Daugybė tyrimų įrodė, kad ji skatina medžiagų apykaitą ir smegenų veiklą. Jos rekomenduojama klausytis nėščiosioms, o aktyviai protinį darbą dirbančioms irgi nepakenks. Dozė – bent pusvalandis per dieną.
