Mokslininkai atskleidžia ir kitą Kalėdų pusę. Kaip rašoma Psychology Today, štai kelios įžvalgos apie šventes ir mūsų sveikatą bei savijautą.
Dainavimas kartu sumažina streso lygį ir stiprina socialinius ryšius
Nors Lietuvoje tai dar nėra įprasta, daug kur Europoje, taip pat ir Šiaurės Amerikoje žiemos šventės neįsivaizduojamos be kalėdinių giesmių. Jos giedamos visur: tiek namuose, šeimoje, tiek ir lankant kaimynus ir pan. Mokslininkai sako, jog bendras giedojimas nėra vien tik graži tradicija, bet ir sveikatai naudingas dalykas.
Vienas tyrimas iš Mičigano atskleidė, kad ši tradicija gali pagerinti fizinę ir psichologinę gerovę, sustiprina socialinius ryšius tarp žmonių, kurie dainuoja kartu, rašoma mokslininkų straipsnyje The neurochemistry and social flow of singing: bonding and oxytocin.
Tyrime mokslininkai tyrinėjo grupinio dainavimo neurochemiją ir socialinį nusiteikimą ir atrado, kad grupinis dainavimas sumažino tam tikro hormono, kuris lemia stresą ir susijaudinimą, žymenį. O dėl improvizuoto grupinio dainavimo dar ir padaugėja oksitocino, hormono, kuris siejamas su gera nuotaika, socialiniais ryšiais.
Kalėdų dvasia mūsų smegenyse
Šiame tyrime autoriai naudojo magnetinį rezonansą, siekdami lokalizuoti Kalėdų dvasią žmonių smegenyse. Kitaip tariant – buvo tiriami dešimt žmonių, kurie švenčia Kalėdas ir dešimt žmonių, kurie tokios tradicijos neturi. Dalyviams buvo rodomos kalėdinės tematikos nuotraukos, o jų smegenys tuo metu buvo tiriamos magnetiniu rezonansu.
Koks buvo rezultatas? Žmonių, kurie šventė Kalėdas, tam tikrose smegenų dalyse veikla suaktyvėjo palyginti su tais žmonėmis, kurie Kalėdų nešventė. Ankstesniuose tyrimuose gauti duomenys parodė, kad tos smegenų dalys buvo siejamos su dvasingumu, somatiniais pojūčiais, emocijų atpažinimu. Autoriai daro išvadą, kad smegenyse yra Kalėdų dvasios „sistema“, tačiau tuo pačiu pažymi, jog daryti tokias išvadas reikėtų atsargiai. Tam, kad iš tiesų būtų galima suprasti Kalėdų magiją, žadama tęsti išsamius tyrimus rašoma straipsnyje Evidence of a Christmas spirit network in the brain: functional MRI study.
Leisdami pinigus artimųjų dovanoms tampame laimingesni ir patys
Ar galima už pinigus nusipirkti laimę? Mokslininkai sako, kad galima, tik neįprastu būdu. Pirkti dovanas artimiesiems, kuriuos mylite, gali būti brangu, tačiau tai taip pat - leidžia pasijusti laimingesniu.
Tyrime, kuris buvo atliktas 2008-aisiais, mokslininkai paprašė dalyvių įvertinti savo laimę ryte. Tada tyrimo dalyviai gavo voką su pinigų suma nuo 5 iki 20 dolerių ir turėjo juos išleisti iki 17 val. vakaro, rašoma straipsnyje Spending Money on Others Promotes Happiness.
Respondentai buvo atsitiktinai suskirstyti į grupes, kurios turėjo pinigus išleisti skirtingiems dalykams: sumokėti sąskaitas, nupirkti dovaną sau ar dovaną kitam.
Po 17 val. žmonės turėjo vėl iš naujo įvertinti savo laimės lygį. Nepriklausomai nuo sumos, kurią galėjo išleisti, didžiausią laimės lygį pasiekė tie, kurie pirko dovanas savo artimiesiems.
Širdies problemos ir šventinis laikotarpis
Emocinis stresas per Kalėdas ir ne itin sveikas gyvenimo būdo pasirinkimas gali paveikti širdies sveikatą. 2016-aisiais metais buvo atliktas tyrimas Pensilvanijoje, kuriame buvo aiškinamasi, ar per Kalėdas padidėja širdies nepakankamumo atvejų. Buvo analizuojami pacientai nuo 2003 iki 2013 metų, rašoma straipsnyje Heart failure and the holidays.
Apibendrinus gautus rezultatus, paaiškėjo, kad Kalėdos iš tikrųjų yra susijusios su padidėjusiais širdies nepakankamumo atvejais. Tai siejama su emociniais stresoriais, persivalgymu, judėjimo stoka ir „po švenčių“ atidėtais medicininiais vizitais pas gydytojus.
Svoris ir Kalėdos
Turbūt nereikia ir mokslinio tyrimo – dažnas esame priaugę svorio šventiniu laikotarpiu. Kalėdos daugeliui išties būna persisotinimo metas, todėl natūralu, kad yra siejamos su svorio padidėjimu. Tai patvirtina ir vienas 2000-ųjų metų tyrimas, kuris atskleidžia, kad per Kalėdos vidutiniškai priaugame 500 g svorio, rašoma straipsnyje Christmas factor and snacking.
Atrodo, kad šis skaičius per pastaruosius dešimtmečius vis didėja. 2016-aisiais metais atliktame tyrime dalyvavo 3000 dalyvių iš skirtingų šalių. Susumavus gautus duomenis, paaiškėjo, kad skirtingų šalių rodikliai skiriasi. Pavyzdžiui, tyrimo dalyvių iš JAV svoris padidėjo 600 g, Vokietijos – 800, Japonijos – 500 g, rašoma straipsnyje Weight Gain over the Holidays in Three Countries.
