Lina Liubertaitė sako, kad visos šios apželdinimo tendencijos tiks tiems, kurie trokšta šiuolaikiškesnio kiemo ir nori kurti aplinką be streso. Tad apie kokias naujoves verta sužinoti?
Šiuolaikiškas kietas dangas sušvelnina tinkamai parinkti augalai
„Kas turima omenyje? Šiuolaikinė architektūra pasižymi labai aiškiomis ir ryškiomis linijomis. Medžiagos, iš kurių statomi namai, yra šaltos, turime daug betono, stiklo, metalo ir tarsi atrodytų, kad prie tokios architektūros namų turėtų tikti taip pat griežtų formų augalai, kas ir buvo madinga prieš kokį gerą dešimtmetį.
Tačiau šiuolaikinės tendencijos sako, kad tuos kietus paviršius mes turėtume sušvelninti augalais. Sodo dizaineris Nicas Howardas konferencijoje „Garden Style“ pasakojo ir rodė pavyzdžių, kaip architektūra sušvelninama augalais – įvairiomis daugiametėmis gėlėmis, žydinčiais krūmais, netgi tokiais, kurie veda vaisius. Visa ta gausa labai gražiai apjungia sklypą ir suteikia jam charakterio, žavesio“, – pasakoja L.Liubertaitė.
Bioįvairovė
Šiuolaikinės tendencijos išduoda, kad sklype turėtų būti kuo daugiau įvairių augalų – nepatariama apsiriboti keliais spygliuočiais ir keliomis vienmetėmis gėlėmis. Galima rinktis daugiamečius žolinius augalus, krūmus, medžius, kurie suteikia ne tik gražų vaizdą akims, bet ir namus įvairiai gyvūnijai, kuri yra labai svarbi ir naudinga.
„Bioįvairovė yra vienas iš užtikrintų būdų, kad sodas būtų sveikas ir gerai funkcionuotų, nes tada reikia mažiau trąšų, rūpesčių, be to, augalai, gyvendami šalia vienas kitam padeda, mes palaikome sveikesnį mikroklimatą savo sklype.
Didesni tokių augalų masyvai gali išgelbėti sodo dizainą, padėti jam atrodyti puikiai. Nicas Howardas rodė pavyzdį, kai gausūs želdynai užtikrina sveikesnę bioįvairovę ir kaip sklypas su šlaitu buvo labai gražiai sušvelnintas sukuriant kelis skirtingo aukščio sluoksnius augalais, kurie žydi skirtingu metu, užtikrina sveiką gamtos ciklą“, – teigia tinklaraštininkė.
Daugiamečiai varpiniai augalai
Kitaip jie vadinami dekoratyvinėmis žolėmis. Dažnam kyla asociacija – nejau žoles sodinsime savo sklype? Tačiau dabar yra išvesta tiek nuostabių augalų, kad jie gali papuošti bet kokį kraštovaizdį.
„Vaiva Marozienė parodė begalę varpinių augalų bei pasidalino savo praktika, kaip juos auginti Lietuvoje. Viena gražiausių ir įspūdingiausiai atrodančių žolių – pašiaušėlinė soruolė.
Tačiau V.Marozienė atkreipė dėmesį, kad pasodinta ji dvejus trejus metus „galvoja“ ir tik tada parodo savo grožį: „Būkite kantrūs ir nejudinkite soruolės pirma laiko, tik tada ji atsidėkos puriomis šluotelėmis“, – sakė specialistė. Visgi, žolė žolei nelygi, todėl norint pasirinkti varpinius augalus savo kiemui, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, kokią funkciją norime, kad augalas atliktų.
Ji išskyrė tam tikras grupes: grunto uždengimo funkcija, gėlyno kompozicijos dalis, vertikalus akcentas kieme ar želdyne arba atskirai auginamas augalas.
Įspūdingai atrodo viksva The Beatles, Evergold, Maxigold; hakonė, melvenė, drėbūnas, kupstinė šluotsmilgė, plunksninė ašuotė. Daug kalbėta apie miskantus, kurie dabar labai madingi, gaila, kad jie atželia gana vėlai, tačiau dabar rudenį jų aukštis įspūdingas, atrodo labai gražiai“, – pataria Vaiva Marozienė.
Sklypas turi atlikti skirtingas funkcijas
Tendencijos kuo toliau, tuo labiau kalba apie tai, kad sklypas turi būti skirtas ne tik žiūrėjimui, bet ir įvairioms veikloms kieme. „Agnieszka Hubeny Žukowska ir Nicas Howardas bei kiti pranešėjai konferencijoje pateikė įvairių minčių.
Įdomi N.Howardo mintis, kad kai sklype yra tik veja ir gyvatvorė, nėra priežasties eiti į sklypą, nes mes žiūrėdami į jį iš visur matome tą patį. Ir tik tada, kai mes auginame augalus, atsiranda statinių, vertikalių akcentų, arkų, krūmų, už kurių galime pamatyti kitą vaizdą, tik tada sklypas tampa įdomus.
Sklype reikėtų sukurti tam tikrą kelionę. Taip galima išspręsti daug problemų mažuose sklypuose, kur esame linkę užsėti veją ir palikti kuo daugiau laisvos erdvės. Tačiau kuo mes ją labiau suskaidysime ir padarysime mažų vietelių su aiškia funkcija, toks net ir mažas sklypas bus įdomesnis ir jame bus ką veikti.
Pavyzdžiui, kad ir takai – jeigu jau pasirinkome, tarkime, trinkeles, tai jos vienodos dažniausiai būna visame sklype, o juk galime pasitelkti ir smulkų žvyrą, ir akmens plokštes. Takų dangos pokyčiai padeda suprasti, kad ateiname į kitą zoną, tad tokiais būdais galime kurti atskiras erdves.“
Želdynas turi būti įdomus visus metus
Tokiu požiūriu atsispiriame nuo tradicijos, kad reikia žydinčių augalų, kurie kuo ilgiau džiugina žiedais. Dabar pradėjome vertinti bioįvairovę, kuri kiekvienu sezonu parodo savo skirtingą būvį ir tai mums patinka. „Tai yra tendencija, apie kurią kalbama vis daugiau ir daugiau – sodas kinta nuo pavasario iki pavasario ir tai džiugina labiausiai, kadangi trunka visą laiką, o ne tik žydėjimo metu.
Apskritai kraštovaizdžio kūrimo tendencijos yra laisvėjančios. Mes neturėtume iš gamtos reikalauti fiksuoto stabilumo, nes ji tokia nėra ir kai kuriuos dalykus reikia paleisti savieigai. Kaip sako Agnieszka Hubeny Žukowska, svarbiausia, kad sodininkavimas būtų be streso ir tai yra labai svarbu, jeigu norime sukurti gražų dizainą.
Ji teigia, kad jeigu nesinori šiandien ravėti – to ir nedarykite, kadangi aplinkos tvarkymas ir kūrimas turi teikti džiaugsmą. Dizainerė nenukerpa peržydėjusių žiedynų arba sėkladėžių, jas palieka ant augalų ir džiaugiasi gražia augalų struktūra; stengiasi mulčiuoti augalus, kad būtų sulaikoma drėgmė ir būtų mažiau piktžolių, o įrengdama naują gėlyną sodina augalus tankiau, kad augalai suaugtų į vieną bendrą visumą, o piktžolėms būtų sunkiau išlįsti.
Sodas nėra stabilus – tai kintantis procesas, turėtume patys išmėginti įvairius augalus, leisti gamtai pasirodyti, diktuoti sąlygas. Kiekvieną kartą – tai eksperimentas ir nėra galutinio rezultato, nes taip daug įdomiau“, – šiuolaikines tendencijas dėsto Lina Liubertaitė.
