Aplinka, kuri supa žmogų, yra vienas iš didžiausią įtaką žmogaus emocinei būklei darančių veiksnių. Galvodami apie mus supančią aplinką, dažnai pagalvojame apie žmonės, su kuriais bendraujame kiekvieną dieną, apie darbą ar rutiną, bet dažnai pamirštame vieną iš esminių dalykų – namus bei juose esančius daiktus.
Senos močiutės knygos, nenaudojama elektroninė technika, seni žaislai, kuriuos žadėjome atiduoti pusbrolio vaikams prieš kelerius metus, – tokie užsilikę daiktai tik kaupia dulkes ir užima vietą lentynose. Šių daiktų dažnai vengiame, žinodami, jog pažvelgę į juos pajusime kaltę, o gal net rasime pasiteisinimų, dėl ko mums dar gali jų prireikti.
Pirmas žingsnis, padėsiantis atsikratyti senų daiktų, tai supratimas, kodėl daiktai kartais mums reiškia daugiau nei turėtų.
1. Daiktai sukelia sentimentus
Viena dažniausių priežasčių, kodėl daiktai kelia dvejopus jausmus, yra ta, kad jaučiamės prisirišę prie prisiminimų, kuriuos atgaivina šie daiktai. Tai pirmieji pasimatymai, mylimi žmonės, kelionės ar kiti svarbūs įvykiai. Patariama nufotografuoti sentimentalią reikšmę turinčius objektus ir šalia parašyti, dėl ko jis jums rūpi. Taip jausitės labiau pasiruošę šiems daiktams ieškoti naujų šeimininkų.
2. Jaudinamės, kad vėl gali kažko prireikti
Štai priežastis, kodėl dažnai laikome senas elektronikos prekių instrukcijas, beveik savo paskirties neatliekančias piešimo priemonės bei senus sąsiuvinius, dar likusius iš mokyklos ar universiteto laikų. Specialistai rekomenduoja tiesiog užduoti sau klausimą – kada paskutinį kartą tai naudojote? Jei daugiau nei prieš metus, greičiausiai šio daikto jums nebeprireiks. Na, jeigu net prireiks, gali būti, kad būsite primiršę, kad tai guli jūsų stalčiuose ir nepanaudosite.
Šiais laikais tokią informaciją, kurią kaupiate lankstinukuose ar užrašuose, dažnai galima rasti internete, daiktus pasiskolinti, išsinuomoti ar nusipirkti dar kartą – dažnai šios smulkmenėles nėra brangios.
3. Jaučiame kaltę atsikratydami dovanotų daiktų
Dažnai pasitaiko, kad jaučiame kaltę parduodami daiktus, kurie mums buvo dovanoti – atrodo, jog įžeisime žmogų ar kažkuo nusikalsime tai padarę. Tokiu atveju turėtume sau priminti, kad žmogus vis dar mus mylės, net jeigu nebeturėsime to daikto, kuris buvo mums dovanotas. Gal šiuos daiktus galime perparduoti žmonėms, kurie ne ką mažiau juos vertins ir prikels juos naujam gyvenimui?
4. Jaučiame kaltę dėl pinigų, kuriuos išleidome šiems daiktams
Net jeigu prabangaus prekių ženklo kailiniams kažkada išleidome 500 eurų, nereiškia, kad jų vertę dabar galėtume įvertinti ta pačia suma. Vertėtų savęs paklausti, ar ta pinigų suma, kuria vertiname šį daiktą, yra svaresnę už užimamą vietą jūsų namuose?
Vertinant vietą jūsų namuose ne kaip fizinį matmenį, o kaip psichologinį – gautume visai nemažą pinigų sumą. Kalbant apie panešiotus, nusibodusius rūbus, batus, aksesuarus ir kitus panašius daiktus, visai nesunku šiems daiktams atrasti naujus šeimininkus, o internete yra nemažai tuo besidominčių bendruomenių.
5. Trūksta laiko tai padaryti
Net ir karantino metu, kai atrodo galime skirti daugiau laiko sau ir kitiems savo pomėgiams, nenorime praleisti dienų tvarkantis senus daiktų. Jeigu esame pasiryžę jiems surasti naujus šeimininkus ir gauti už tai pelno, laiko reikės praleisti dar daugiau – ieškoti platformų, kur galime juos parduoti, patraukliai pateikti galimam pirkėjui ar net kelti visus daiktus į skirtingus internetinius puslapius.
Viena galimų alternatyvų – We-Sel paslauga, kurią teikia vartotojiškumą siekianti mažinti įmonė Booklovers.lt. Jūsų senas paltas gali palikti jūsų namus drauge su senomis knygomis – viskas gali būti išvežta vienu metu ir, jeigu norėsite, saugoma sandėlyje, kol bus parduoti už geriausią prieinamą kainą. Ir užsidirbsite, ir atlaisvinsite vietą namuose. Jeigu naujų pirkėjų daiktams neatsiras, šie bus grąžinti jums arba paaukojami labdaros organizacijoms.
Kiekvienas turime šansą įdedant visai nedaug pastangų mažinti vartotojiškumą, padėti labdaros organizacijoms ir leisti kitiems perpirkti mūsų nebenaudojamus, kitų trokštamus, daiktus. Svarbiausia – susikurti jaukią namų aplinką, kuriuose dabar būname dažniau nei bet kada, ir mažais žingsniais įgyvendinti naujųjų metų pažadus.
