1. Tiksliai suplanuokite ne daugiau kaip 60 proc. dienos. Gyvenimas mėgsta netikėtumus, todėl verčiau palikti jiems vietos kalendoriuje – šitaip improvizacija kels mažiau streso.
2. Derinkite savo planus su kitais žmonėmis. Ypač tais, kuriems juose numatytos kokios nors funkcijos. Elementaru? Bet šis punktas dažnai pamirštamas, naiviai tikintis, kad kiti patys susipras ir perskaitys jūsų mintis.
3. Blaiviai vertinkite darbų kiekio ir laiko santykį. Jei ką nors galima padaryti per valandą, neskirkite tai veiklai poros, net jei jas ir turite. Apgaudinėti save – neveiksminga, nors ir gundo.
4. Aiškiai formuluokite tikslus ir terminus. Ne „reikėtų nueiti į parduotuvę“, o „šiandien nupirkti duonos, pieno, kavos“. Ne „paskambinti mamai“, o „rytoj paskambinti mamai ir paklausti, kaip ji jaučiasi“. Tai padės nieko nepamiršti.
5. Nesiblaškykite ir neįklimpkite. Jei rašote ataskaitą, prie jos ir dirbkite. Ir kol nebaigsite, neperšokite prie kitos veiklos. Nepradėkite taisyti darbo, jei šiandien to neplanavote, nes rizikuojate taip ir nepadėti paskutinio taško.
6. Išnaudokite pauzes. Jei ko nors laukiate, įstrigote transporto spūstyje ar anksčiau baigėte tvarkyti reikalus, racionaliai išnaudokite atsiradusias laisvas minutes. Atlikite kelis veido pratimus, paskambinkite kosmetologei, išvalykite mobiliojo telefono kontaktų sąrašą.
7. Prisiminkite laikmatį. Ypač aktualu, kai turite padaryti ką nors, kas jums nepatinka. Patikrintas reikalas – suskirstyti nemėgstamą darbą dalimis ir įveikti jį žingsnis po žingsnio. Penkiolika ar dvidešimt minučių visada galima ištverti!
