Taigi, ko geriau nesakyti bosui ir kai kuriems kolegoms?
1. „Tai neteisinga!“
Jūs norite, kad gyvenimas būtų teisingas – pirmiausia, aišku jums. Bet gyvenimas nei jums, nei kam kitam nieko neskolingas, taigi kartodamas šią frazę jūs demonstruojate savo vaikišką naivumą. Būkite konstruktyvūs. Remkitės faktais, o jų interpretaciją pasilikite sau. Užuot išpyškinę bosui: „Bet juk tai neteisinga!“, galite nuryti karčią piliulę ir išspausti iš situacijos naudos sau: „Maniau, kad man paskirsite tą projektą, kurį skyrėte X. Ar galite man paaiškinti, kas tai lėmė? Norėčiau žinoti, ko pritrūko man, kad ateityje į tai atsižvelgčiau“.
2. „Bet juk mes visada taip darėme!“
Pokyčiai gyvenime vyksta taip greitai, kad sprendimai, kuriais vadovavomės paskutinį pusmetį, jau gali nebeveikti. Taigi, argumentas „kaip anksčiau“ yra niekinis. Jis tiesiog niekada nepadės jums tobulėti, o vadovybę vers susimąstyti, kad galbūt tiesiog tingite ieškoti kitokių sprendimų ir permainų apskritai.
3. „Aš galbūt pasakysiu kvailystę, bet...“
Nebūkite sau pačiu žiauriausiu kritiku. Jei išsyk pateiksite savo pasiūlymą, gal kažkam jis pasirodys nevykęs, bet kažkam patiks.
Tokios atsargios ir savižudiškos frazės verčia suabejoti jų autoriumi. Net jeigu paskui pasakysite genialią mintį, viską jau sugadinote tokia pradžia. Žinote, ką ji atskleidžia? Begalinį nepasitikėjimą savimi. Tad kaip galite kažkuo įtikinti kitus?
Nebūkite sau pačiu žiauriausiu kritiku. Jei išsyk pateiksite savo pasiūlymą, gal kažkam jis pasirodys nevykęs, bet kažkam patiks. Jį gali atmesti, bet jis gali sukelti produktyvią diskusiją ir jūs jau gausite pliusą. Taigi, neverta savęs menkinti – bet kokiu atveju.
4. „Jokių problemų!“
Jeigu į kažkieno prašymą ar padėką atsakote taip, jūsų pašnekovas pasijus lyg jus apsunkinęs. Tokie posakiai lyg ir nieko nereiškia, bet palieka šiokių tokių nuosėdų. Ką galima pasakyti vietoj šito? Pavyzdžiui: „Su malonumu padėsiu“. Tai subtilus skirtumas, tačiau jis turi nemažą poveikį kitiems.
5. „Tai man nepriklauso“
Net jei pasakysite tai juokais – apibūdinsite save kaip žmogų, pasiruošusį tik minimaliai stengtis. Jūsų vadovas turbūt pagalvos, kad jums nesvarbūs kompanijos interesai, jums reikia tik „atidirbti“ už atlyginimą. Tokie žmonės nekelia pasitikėjimo.
Jei jums atrodo, kad iš jūsų per daug reikalaujama ar tie reikalavimai prieštarauja jūsų nuostatoms, geriau aptarti jūsų pareigybių ribas kartu su vadovu: paprašykite skirti jums laiko ir konstruktyviai išdėstykite savo poziciją. Parodykite, kad galite dirbti daugiau ir geriau, bet aptarkite konkrečius reikalavimus ir atyginimą už papildomą darbą.
6. „Čia ne mano kaltė“
Jei įprasite nuolat teisintis, jus ims laikyti nesusidorojančiu su darbu žmogumi.
Nusimesti atsakomybę – ne pati geriausia taktika. Geriau iškart informuoti, jei jums kažkas nepasisekė ar įvykiai susiklostė ne taip, kaip tikėjotės. Tiesiog objektyviai, neliedami emocijų praneškite, kas įvyko: tik faktus, be interpretacijų. Jei įprasite nuolat teisintis, jus ims laikyti nesusidorojančiu su darbu žmogumi. Ypač tokie žmonės nervina kolegas – būkite ramūs, jie irgi pasistengs, kad jūs, kaip visada, neapkaltintumėte jų dėl bendro darbo klaidų – kitą kartą jie pasistengs jums užbėgti už akių...
7. „Nekenčiu šito darbo!“
Pirmiausia – tai kodėl jį dirbate? Ieškokite kito. O antra – jūsų skundų kolegos ir bosas tikrai nenori girdėti. Tai, aišku,žlugdo motyvaciją ir smukdo nuotaiką. Jums iškart prilipdoma nevykėlio etiketė, kuris tingi kažką savo gyvenime pakeisti. Be to, tai vadovams pakiša mintį, kad esate tas balastas, kuriuo geriau atsikratyti pirmai progai pasitaikius. Be to, aplink yra žmonių, kurie tikrai labiau entuziastingi už jus...
