Vakarus leidžia pindama šinjonus ir perukus
Ilgėjantys ir niūrūs žiemos vakarai dažną žmogų gali vesti iš proto – ką gi veikti, kai saulė, vos pakilusi, rodos, iš karto nusileidžia? Tačiau 72-ejų Ieva į tokias kalbas moja ranka ir ramiai vardija veiklas, kurioms kasdien randa laiko.
„Atsikėlusi nusiprausiu, išgeriu arbatos, apsitvarkau namus, pažaidžiu su feisbuku, pažiūriu televizorių. Galiausiai prisėdu ir užsiimu savo mėgstama veikla, – pasakoja senjorė. – Vakarai labai ilgi, tad reikia pagalvoti, ką veikti.“
Būtent dėl Ievos užsiminto paslaptingojo pomėgio su ja ir kalbamės – moteris jau ne vienerius metus savo malonumui gamina prisegamus plaukus ir perukus.
„Perukus darau rečiau – kartą ar du per metus. Daugiausia pinu prisegamus plaukus, – atskleidžia I.Kremer. – Kai turiu laisvų plaukų, iš kurių galiu gaminti, sėdžiu ir pinu vakarais.“
Neįprastą pomėgį Ieva atrado dar kirpėjus ruošiančioje mokykloje, kurioje mokėsi pusantrų metų. Būtent ten viena mokytoja pademonstravo, kaip galima gaminti perukus. Tiek užteko, kad senjorė susidomėtų.
„Kam patiko tokia veikla, buvo galima pasilikti ilgėliau, pasipraktikuoti ir išmokti. Aš visą laiką mėgau plaukus, tad susidomėjau“, – pasakoja I.Kremer, kuri dar nuo vidurinės mokyklos laikų darė šukuosenas net nesimokiusi kirpėjos amato.
Baigusi minėtas profesines studijas, Ieva kirpėja dirbo daugiau nei 20 metų, o kelis klientus, kuriuos apkerpa, turi iki šiol, tad stažas siekia visus 50 metų.
„Idėja toliau dirbti su plaukais, tik šiek tiek kitaip – pinti šinjonus ir perukus, gimė ne iš karto“, – sako I.Kremer.
Moteris pasakojo, kad norint sukurti peruką ar prisegamus plaukus, laukia gana sudėtingas ir kantrybės reikalaujantis procesas. Pirmiausia, kaip aiškina pašnekovė, reikia turėti specialų staliuką su dviem laikikliais.
„Tarp laikiklių yra įtempiami trys tvirtesni siūlai. Imi maždaug po 10 plaukų ir darai ploną juostą – pinasi kaip M raidė. Tuomet viskas sutraukiama ir išeina plaukų juosta, kurią vėliau susiuvi rankomis, – pasakoja senjorė. – Formą galima išgauti bet kokią, o daug priklauso ir nuo plaukų ilgio. Jei jie ilgi, tokie bus ir prisegami plaukai.“
Plaukus perka per skelbimus
Tam, kad galėtų užsiimti savo mėgstamu hobiu, Ievai reikalingi plaukai – jų moteris dažniausiai gauna iš kitų žmonių. Pamačiusi skelbimą, susisiekia su pardavėjais ir nusiperka jų siūlomų plaukų. Smalsu, kas juos parduoda?
„Būna, žmonės apsikerpa ir tuomet parduoda savo ilgus plaukus. Prisegamiems plaukams užtenka jų gauti iš vieno žmogaus, tačiau perukui reikia kur kas daugiau“, – aiškina I.Kremer, neslėpusi, kad ir pati nešioja prisegamus plaukus.
Ieva kalbėti mieliau linkusi būtent apie prisegamus plaukus, kadangi perukus gamina žymiai rečiau – juos padaryti užtrunka laiko, be to, kaip pati sako, reikia būti tinkamai nusiteikus, apsišarvavus kantrybe bei didžiuliu noru.
„Nuolat, žinoma, nesėdžiu, bet jei dirbu kelias valandas per dieną, vieną peruką galima pinti porą mėnesių“, – sako senjorė, savo plaukų šedevrus parduodanti visiems, kam jų reikia.
Jei dirbu kelias valandas per dieną, vieną peruką galima pinti porą mėnesių
Plaukų pynimas Ievai yra ne tik mėgstama veikla, bet ir papildomas uždarbis – parduodama prisegamus plaukus bei perukus, moteris gali bent šiek tiek prisidėti prie gaunamos pensijos.
„Vien pensijos pragyvenimui tikrai nepakaktų, – atvirai sako I.Kremer. – Gerai, kad vaikai patys išsilaiko, tad nereikia jiems padėti finansiškai. Tik dovanoms išleidžiu daugiau pinigų.“
Vakarais prisėdusi prie stalo ir pindama plaukus, Ieva atsipalaiduoja, kadangi tuo metu apie nieką daugiau negalvoja. Prisegamų plaukų bei perukų kūrimą ji net prilygina meditacijai, todėl labai mėgsta šią veiklą.
Kaip kiti žmonės mezga šalikus, kepures, taip aš pinu plaukus.
„Kaip kiti žmonės mezga šalikus, kepures, taip aš pinu plaukus, – šypteli senjorė. – Geriau nei sėdėti lauke ant suoliuko su kitomis moterimis ir nieko neveikti. Kai kurios net pavydi, kad aš turiu užsiėmimą. Tegul ir pačios daro ką nors.“
Jaunatviškumą paveldėjo iš mamos
Moters įsitikinimu, kiekvienas žmogus turi gabumų tam tikrose veiklose, todėl tikrai galėtų ten atrasti save ir turėti užsiėmimų. Visgi ne visi tą daryti nori.
„Kitiems geriau pažiūrėti televizorių, pagulėti, pabūti lauke, pakvėpuoti grynu oru, – nesmerkia I.Kremer. – Turiu draugę, kuri niekuo neužsiima, tik tvarkosi namie ir gamina valgyti. Tačiau tokių pažįstamų, kurie nieko neveikia, mano aplinkoje daug nėra.“
Nors Ieva nusėdėti be veiklos negali, į naujus užsiėmimus ji žiūri skeptiškai ir papildomai ko nors mokytis nežada. Moteris juokiasi, kad nepaisant to, jog atrodo jaunai, jau yra tokio amžiaus, kad laiką nori leisti ramiau.
„Išvaizda man svarbi, stengiuosi ja rūpintis, bet matomas jaunatviškumas daugiausia yra genų nuopelnas – paveldėjau iš mamos, kuri mane labai mylėjo“, – džiaugiasi senjorė.
