Dirba bibliotekoje be atlygio
Onutė Jasinskienė kasdien skuba į Šakių rajono savivaldybės viešąją biblioteką ne knygų skaityti, bet redaguoti vietos kūrėjų rengiamas spaudai knygas, rengti Šakių kalendorių, ruošti koncertines programas. Ir taip kiekvieną darbo dieną jau septynerius metus.
Bibliotekos aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Eringienė tvirtina, kad Onutė dirba kaip ir kitos bibliotekininkės, skirtumas tik tas, kad tai savanoriška veikla – be jokio atlygio. Tiesa, Onutė tikriausiai tvirtintų kitaip – atlygį ji gauna, tik ne pinigais, o pasidalytu džiaugsmu ir dėkingumo ašaromis.
„Su Onute bendradarbiaujame jau seniai. Anksčiau ji atsivesdavo mokinius į biblioteką, dalyvaudavo literatūrinėse programose, padėdavo redaguoti tekstus. Kai tik prireikdavo pagalbos, žinodavau, į ką kreiptis. Savaime išsivystė ir Onutės nuolatinė savanoriška veikla. Atskiros darbo vietos mūsų miela bendradarbė neturi, glaudžiamės viename kabinete, viską aptariame ir darome kartu“, – pasakoja L.Eringienė.
O.Jasinskienė išleido ir savo kūrybos penkias poezijos knygas ir, kaip pati sako, rašo „senoviškus“ eilėraščius, kuria apie žmogų, meilę ir gamtą.
Priėmė kaip šeimos narį
O.Jasinskienė užaugino vaikus, susilaukė anūkų, visą gyvenimą turėjo kuo rūpintis, slaugyti. „Dabar esu tokio statuso, kad per savaitę turiu penkis sekmadienius ir dvi poilsio dienas. Likau viena, vaikai gyvena toli, reikia kažką veikti – ryte atsikeliu ir einu į biblioteką. Iki šiol savo gyvenime vadovaujuosi principu: gyvenk dorai ir skubėk daryti gera. Skubėti reikia, kad suspėtum viską padaryti“, – tvirtina Onutė.
Šakietė 48-erius metus išdirbo mokykloje. „Man buvo sunku išsiskirti su mokykla, bet viskam ateina savas laikas. Dabar biblioteka mano dvasios prieglauda, čia jaučiuosi žmogumi. Redaguodama knygas turiu galimybę kaip mokytoja prisiliesti prie literatūros, prie gero žodžio“, – prisipažįsta Onutė.
Į biblioteką skubančią Onutę kartais pasitinka direktorės šypsena: „Vėluoji į darbą.“ „O aš raštelį nuo daktaro turiu“, – šypsena atsako Onutė ir džiaugiasi, kad ją priėmė į kolektyvą kaip šeimos narį.
Koncertuoja nemokamai
Knygų redagavimas tik viena O.Jasinskienės veiklos dalis. Ji su bendramintėmis susibūrė į bibliotekos kūrybinę grupę „Mėlynosios paukštės“ ir rengia literatūrines-muzikines kompozicijas.
„Mus pažįsta visas rajonas. Žmonės glaudžiasi prie mūsų, mes glaudžiamės prie jų. Ne į kiekvieną kaimą atvažiuoja profesionalūs atlikėjai, ne kiekvienas išgali bilietą nusipirkti. O mes koncertuojame nemokamai, už arbatėlę, už ačiū, mus sutinka ir išlydi su ašaromis akyse. Atrodo, kad ir mes geresnės iš renginių išvažiuojame“, – mano mokytoja.
Likau viena, vaikai gyvena toli, reikia kažką veikti – ryte atsikeliu ir einu į biblioteką.
„Mėlynųjų paukščių“ įkūrėja – L.Eringienė. „Ji – veiksnys, o mes tik papildiniai“, – lituanistiniais terminais kalba Onutė ir pristato kitas nares. Tai Danutė Batisienė, tautodailininkė Rita Mockeliūnienė ir Šakių mero patarėja Violeta Simonavičienė. „Violeta mūsų „scenos puošmena“, be jos būtume liūdnesni. Kai kam iš mūsų jau ir vaikštynės reikia, bet kad širdis traukia, kol dar į sceną užlipam, tol ir koncertuosim“, – šypsosi vyriausia grupės narė O.Jasinskienė.
Nuo 2013 m. „Mėlynosios paukštės“ šakiečiams ir rajono gyventojams padovanojo apie 100 renginių. Koncertai rengiami bendruomenių centruose, senelių globos namuose. Nepamiršti ir neįgalieji – Baltosios lazdelės dieną „Mėlynosios paukštės“ buvo atvykusios koncertuoti neregiams ir į Kauną.
„Turime įvairių tekstų, galime pritaikyti visomis progomis. Dalyvaujame kaimo šventėse, parengėme advento programą, dvasininkai per atlaidus pasikviečia į bažnyčią. Neseniai paminėjome buvusios bibliotekininkės mirties metines, surengėme šventę bendruomenėje – skaitėme eiles iš jos poezijos knygos, dainavome“, – prisimena O.Jasinskienė.
Varnų skaičiuoti nereikia
Kai tiek daug veiklos, Onutė sveikata nesiskundžia, nes sirgti paprasčiausiai nėra laiko. „Trejus pastaruosius metus pas gydytoją nesilankiau. Jei kojos neša, o galva namo parveda, viskas yra gerai“, – juokauja šakietė.
Energingą mokytoją neša ne tik kojos – kai reikia važiuoti į renginius, drąsiai sėda ir už automobilio vairo. „Mes visos vairuojančios moterys, išskyrus Danutę“, – tvirtina „Mėlynosios paukštės“ narė. Visos ir automobilius turi, bet į koncertus važiuoja viena mašina – susimeta pinigėlius už kurą – ir pirmyn.
Nepaisant vyresnio amžiaus, Onutei nei entuziazmo, nei veiklos nestinga. „Visada sakau, kad jei prie lango atsisėsi ir per dienas į varnas žiūrėsi, skaičiuosi, kiek jų į medį atsitūpė, bus negerai, tai greitai žmogų sugniuždo. O kai eini, tai giltinė ir nepaveja“, – tikina žodžio kišenėje neieškanti lituanistė.
Mylėk tai, ką darai
Onutei nelieka laiko net rankdarbiams, nors anksčiau labai mėgo megzti, per žiemą po trylika megztinių numegzdavo. Vasaros metu jos veiklą bibliotekoje pakeičia darbas sode. „Dirbu pasilenkusi, kad geros mintys į galvą sutekėtų“, – šypsosi šakietė.
Pasak O.Jasinskienės ji yra laiminga, gyvenimo kelyje nesutikusi nė vieno blogo žmogaus. „Niekas manęs nei nuskriaudė, nei ką atėmė. O tų, kurie atsidūrė gyvenimo užribyje, man gaila, nė vieno smerkti negalėčiau, kažko jiems Dievas nedavė, o gal jie patys kažką pražiopsojo“, – sako mokytoja.
Onutė tikina neturinti geros savijautos, pozityvumo ir energijos slapto recepto: „Jei mane sugrąžintų atgal, viską daryčiau tą patį. Mokytojos profesiją pasirinkau neatsitiktinai. Mylėk tai, ką darai, mylėk žmones.“
„Šiemet buvau geras“ – tai 15min iniciatyva, kuri kviečia dalintis gerais darbais, paviešinti geradarius! Pagausinkime gerumo, kad ta šiluma paliestų kuo daugiau širdžių!
